— Laba diena, ponia Angelina. Girdėjote džiugią mums, pensininkams, naujeną? Vyriausybė planuoja vėl, kaip sovietmečiu, apriboti alaus, degtinės ir vyno pardavimo laiką. Tiesa, sovietmečiu alkoholį pardavinėjo nuo 11 ryto iki 7 vakaro, o dabar nori nuo 10 ryto iki 8 vakaro. O sekmadieniais ― tik iki 15:00 ir taškas. Be to, valdžia nori leisti pirkti alkoholį tik atsiskaitant banko kortelėmis.
— Labas Jovita, o ko jūs džiaugiatės? Mums maistui ne visada pinigų užtenka, juo labiau vynui ir degtinei. Dėl manęs, tai tegul jos iš viso nepardavinėja. Kiek žmonių dėl jos kenčia, kiek šeimų iširo…
— Tai aš jos jau senai nebegeriu — negaliu sau leisti. Tačiau šis apribojimas gali padėti mums užsidirbti papildomų pinigėlių.
— Kaip gi, įdomu?
— Viskas paprasta. Už visą pensiją priperkam degtinės. Būtinai didmeninės prekybos parduotuvėje — ten ji pigesnė. Ir apie aštuntą valandą vakaro dedame kelis butelius į rankinę ir išeiname pasivaikščiuoti prie prekybos centro. Matai vyrukas greitai bėga į parduotuvę, o po kelių minučių išeina su liūdesiu akyse. O tu prie jo prieini ir klausi: "Ką, draugeli, nespėjai? O aš prekiauju alkoholiu be laiko apribojimų. Bet 21% brangiau, PVM reikia mokėti. Juokauju… Imsi?"
Nuo kiekvieno butelio porą eurų gausiu. Per vakarą parduosiu pusę dėžės — štai, 15-20 eurų jau kišenėje. O mėnuo turi 30 dienų. Taigi, priedas prie pensijos ― 500-600 eurų. O naktį iš viso galima butelį už dvigubą kainą parduoti, o gal ir už trigubą.
Prisiminkite, Angelina, kaip buvo Gorbačiovo laikais. Aš tada pas draugę — spiritinių gėrimų skyriaus pardavėją pirkdavau 10 butelių degtinės po 10 rublių už butelį, o vakarais stotyje pardavinėjau vyrams, kuriuos taksistai atveždavo, po 25 rublius. Taksistui atidodavau 3 rublius — už kliento pristatymą. Ir visi likdavo laimingi. Mano draugė, taksistas, pirkėjas, kuris naktį gaudavo butelį. Ir, žinoma, aš.
— Bet juk tai labai pavojinga. O jeigu Jus, Jovita, policininkai už rankos pagaus? Juk gali ir bylą iškelti ir atsidursite, tokio garbaus amžiaus būdama, kalėjime.
— Ką jūs? Mūsų policininkai neturi laiko žudikus ir vagis gaudyti, o jau mes, senelės, jų iš viso nedominsime. Be to, žinant jų kuklius atlyginimus, atsiras noras ne gaudyti mus, o atvirkščiai, apsaugoti už dalį mūsų pelno. Aš, asmeniškai, negaliu sulaukti, kada jau Vyriausybė apribos prekybos alkoholiu laiką.
— Geriau jau iš viso uždraustų degtinę pardavinėti. Žmonės taip nenusigertų…
— O jeigu uždraus pardavinėti, tai dar geriau bus! Mūsų lietuviška naminė su žolelėmis daug geresnė už užsienietiškus brendžius ir viskius. Bei ir pagaminti ją ne taip jau brangu. O pelnas, parduodant naminę, kur kas didesnis nei nuo valstybinės degtinės perpardavimų. Viso gero, ponia Angelina. Kada kitą kartą gausite savo pensiją, pagalvokite, gal kartu su manimi prekiausite?
— Abejoju. Iki pasimatymo, Jovita.
