VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Trečiadienį, kovo 22 dieną, buvo iškilmingai atidaryta kasmetinė tarptautinė Leipcigo knygų mugė, kurioje Lietuva dalyvauja kaip šalies viešnia, praneša Kultūros ministerija.
Lietuva knygų prisistatys ne tik mugėje, bet ir didžiausiame literatūriniame Europos festivalyje "Leipcigas skaito" (Leipzig liest) — tai svarbiausias vokiškai kalbančių šalių knygų sektoriaus pavasario renginys, kuriame apsilanko 2 200 dalyvių ir daugiau nei 240 000 lankytojų.
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, prisistatymas tarptautinėse knygų mugėse — tai galimybė gausiam lankytojų ratui papasakoti savo šalies ir jos tautos istoriją.
Kovo 23 dieną kultūros ministrė Leipcigo knygų mugėje atidarė nacionalinį Lietuvos stendą, kuriame su lietuvių literatūra lankytojai bus kviečiami susipažinti per lietuvių autorių knygas, išverstas į vokiečių kalbą, įvairius informacinius leidinius ir literatūros tekstų rinktines.
Pristatymo tradicijos tęsiasi
Tęsiant savo kultūrinį pasakojimą Vokietijoje, šių metų Lietuvos prisistatymo Leipcigo knygų mugėje šūkiu buvo pasirinktas — "Pasakojimas tęsiasi" (Fortsetzung folgt), kuriuo Lietuva prisistatė ir tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje 2002 metais.
Šių metų pristatymo tema — moderniosios Lietuvos šimtmetis (1918-2018), naujausios valstybės istorijos raida, kaip neatsiejama Europos įvykių ir procesų dalis. Šia tema pasakojimas tęsiasi kaip mažųjų pasakojimų virtinė, siekiant sudominti Vokietijos skaitytojus žmonių istorijomis ir patirtimis, geopolitinėmis erdvėmis ir situacijomis, kuriose Lietuva veikė šimtmečio bėgyje.
Gausūs lietuvių literatūros vertimai
Dar niekada Vokietijoje nebuvo tokios lietuvių literatūros vertimų gausos. Net penkiolika Vokietijos ir Austrijos leidyklų skaitytojams pristato 26 vertimus į vokiečių kalbą. Tai romanai, esė ir trumpoji proza, poezija ir negrožinė literatūra, taip pat knygos vaikams — nuo klasikos iki iškiliausių šių dienų autorių.
Vokiečių skaitytojams Leipcige bus pristatyti tiek moderniosios literatūros klasikai Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas bei Romualdas Granauskas, tiek šiuolaikiniai autoriai Tomas Venclova, Undinė Radzevičiūtė, Eugenijus Ališanka, Alvydas Šlepikas, Rūta Šepetys, Giedra Radvilavičiūtė, Renata Šerelytė, Grigorijus Kanovičius, Kęstutis Navakas, Rimvydas Stankevičius, Mikalojus Vilutis, Laimonas Briedis, Kęstutis Kasparavičius ir kiti.
Taip pat ir Lietuvos poezijos rinktinė, pristatanti Sigito Parulskio, Antano A. Jonyno, Giedrės Kazlauskaitės, Agnės Žagrakalytės, Gyčio Norvilo ir Aivaro Veiknio lyriką. Šiuos kūrinius vertė Claudia Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Magda Doering, Ellen Hinsey ir kiti lietuvių literatūros ambasadoriais tapę vertėjai.
Vokietijos skaitytojams pristatomus literatūrinius pasakojimus papildys Lauryno Katkaus sudarytas leidinys "100 Jahre litauischer Literatur. Ein Crashkurs" apie moderniosios Lietuvos literatūros socio-politinį kontekstą, kryptis, tendencijas, rašytojus ir jų knygas.
"Leipzig liest": lietuviškų knygų pristatymai, skaitymai ir diskusijos
Lietuvos autorių kūryba Leipcigo knygų mugėje ir festivalyje "Leipzig liest" skambės garsiau nei kada nors iki šiol — festivalio programoje numatoma apie 50 Lietuvos autorių knygų pristatymų, literatūros skaitymų, diskusijų. "Baustelle in Schauspiel Leipzig" erdvėje kiekvieną vakarą skambės tekstai ir muzika iš Lietuvos.
Mugėje ir įvairiose festivalio erdvėse vyks diskusijos aktualiomis temomis, kurių siužetai formuluojami atsispiriant nuo pagrindinės, modernios Lietuvos šimtmečio, temos — šiandieniniai geopolitiniai iššūkiai, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos ryšiai, daugiakultūrės Lietuvos miestų jungtys, migracija ir praradimai, sovietmečio patirtys.
Svarbi ir ryšių su Vokietija tema. Mugėje bus kalbama apie vokiškosios kultūros pėdsakus Lietuvos miestuose ir miesteliuose, Rytprūsių likimą, atgyjantį literatūroje, lietuvių sovietinės ir DDR literatūros sąsajas, šifrus bei nutylėjimus, prisimintos Thomo Manno ir Johanesso Bobrowskio sąsajas su Lietuva.
Meniniai Lietuvos akcentai Leipcige
Leipcige bus gausu ne tik literatūros. Muzika, dokumentinis kinas, fotografija ir šiuolaikinis menas — tokie šiuolaikinės Lietuvos kultūros panoramos akcentai numatomi knygų mugėje.
Kompozitorius Arturas Bumšteinas su kūrybine komanda 2016 metų rudenį keliavęs po Saksonijos regioną ir įrašęs dešimties miestelių bažnyčių vargonus, 2017 metų kovo mėnesį Leipcigo "Schaubühne Lindenfels" salėje šiuolaikinės muzikos gerbėjams pristatys "Vargonų Safario kronikas".
Turtingą ir įvairiapusę Lietuvos muzikinę sceną Leipcige atstovaus Rūtos Vitkauskaitės mono opera "Confessions", mergaičių choras "Liepaitės".
Kovo mėnesį Leipcige numatoma lietuviškų dokumentinių filmų programa.
Fotomenininko Arturo Valiaugos meninių fotografijų ciklas įamžinantis Johanesso Bobrowskio gimtąsias vietas ir menininkės Ramunės Pigagaitės rašytojų portretų paroda, kuri kvies lankytojus atrasti Lietuvos meninę fotografiją.
Pristatomas ir interaktyvus Ė-stendas
Šalia architektūriškai įprasminančio pristatymo šūkį — "Pasakojimas tęsiasi" nacionalinio stendo, pristatoma ir interaktyvi alternatyva.
Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija Leipcigo knygų mugės knygos meno salėje pristatomas 42 kvadratinių metrų kūrybinis stendas, kurio koncepcija paremta unikalia lietuvių abėcėlės raide "ė". Studentų sumanytos kūrybinės veiklos (nuo ė-write ir ė-story iki ė-punkt ir ė-design) siekia įtraukti mugės lankytojus į lietuviško simbolio — raidės "ė" — kūrimą ir perkūrimą.
Lietuvos ir Vokietijos gastronominiai ryšiai
Leipcigo knygų mugėje pristatoma pirmoji moderni Lietuvos ir Vokietijos gastronominių ryšių studija, atskleidžianti itin glaudžius abiejų šalių tarpusavio ryšius ir iki šiandien gyvas gastronomines tradicijas. Knygoje taip pat pateikiamas 31 autentiškas receptas, skirtingais amžiais peržengęs valstybių sienas. Knygos sudarytojai — istorikai Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas.
Projektą "Lietuva — 2017 metų Leipcigo knygų mugės garbės viešnia" organizuoja Lietuvos kultūros institutas ir Leipcigo knygų mugė, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje, Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos dailės akademija, Lietuvos kino centru, Valstybiniu turizmo departamentu prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos Goethe´s institutu.
