VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto vadovas architektas Rimas Grigas kovo 24 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje žurnalistams pristatė darbų rengimo eigą, pranešė portalas madeinvilnius.com.
Pasak Grigo, pagrindinis projekto tikslas yra suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti kaip pagrindas augaliniam sluoksniui.
"Visų pirma būtų šalinamas nestabilus ir nieko nelaikantis paviršinis gruntas: užpilamas karjerinio žvyro sluoksnis, tuomet naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos, formuojamas šlaitas, ant jų užpilamas naujas grunto sluoksnis ir uždengiama velėna," — aiškino Grigas.
Augaliniam sluoksniui (kalno velėnai) būtų naudojami nendriniai eraičinai. Toks augalinis sluoksnis turėtų stabilizuoti kalną ir neleisti vandeniui į jį patekti, nes šio augalo šaknys į žemę skverbiasi iki 70 centimetrų.
Pagrindinius šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus planuojama baigti šių metų rudenį. O velėną įrengti — 2018 metų pavasarį.
Šlaitų stabilizavimo projektiniai sprendiniai yra išbandyti ir sertifikuoti kitose pasaulio šalyse, taip pat naudojami ir Lietuvoje.
Humanitarinių mokslų daktarė Birutė Rūta Vitkauskienė, šiuo metu rengianti išsamią istorinę monografiją apie Vilniaus Aukštutinę pilį ir kalną, apžvelgė Gedimino kalno šlaitų kaitą.
Mokslininkė teigė, jog nuolatinės ir periodiškai atsinaujinančios nuošliaužos kyla dėl pagrindinių trijų veiksnių — kalno nestabilaus paviršinio supiltinio grunto sluoksnio, kritulių, nuolatinės žmogaus veiklos kalne: "Nepaisant daugybės tyrimų ir specialistų išvadų, kalno šlaitai XX amžiaus 6-9 dešimtmetyje buvo iš esmės tvarkomi tik vienu būdu — užpilant žemes."
Darbų organizatoriai ir projekto vadovas su specialistais patikino, jog šį kartą yra įgyvendinamas kompleksinis problemos sprendimo būdas, kuris sutvarkius šiaurės vakarų nuošliaužą galėtų tapti gerąja patirtimi tvarkant kitus Gedimino kalno šlaitus.
Pristatyti projektiniai sprendiniai rodo, jog pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų.
"Praktika naudoti invazines priemones ir skverbtis į kalno struktūrą iki šiol nepasiteisindavo, todėl šį kartą jos nebus naudojamos", — teigė projekto vadovas Grigas.
Aukštutinės pilies šlaitų kaitos istorijos vaizdinę medžiagą galima rasti muziejaus interneto puslapyje adresu www.lnm.lt.
Gedimino kalnas buvo uždarytas lankytojams pernai gruodžio pabaigoje dėl didelės nuošliaužos. Vėliau kalnas buvo perduotas Aplinkos ministerijos priežiųrai. Vasario viduryje visuomenei buvo pranešta, kad kalnas liks uždarytas iki Velykų.
Griuvimo istorija
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais — nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
Nacionalinio muziejaus duomenimis, 1995-2010 metais už Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių direkcija. 2010 metais jį tvarkyti pavesta Nacionaliniam muziejui.
