VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Emigracijos procesus tyrinėjančios Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorės Vilmantės Kumpikaitės-Valiūnienės teigimu, lietuvių emigracijos bangai pastaruoju metu turėjo įtaką kainų augimas po euro įvedimo, praneša lprofsajungos.lt.
Kumpikaitė-Valiūnienė lietuvių emigraciją nuo Nepriklausomybės pradžios suskirstė į keturias "bangas", kurios turi tam tikrų požymių.
Pirmoji emigracijos banga, profesorės nuomone, prasidėjo netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo, kai prasivėrė Lietuvos sienos. Antroji — 2004 metais įstojus į Europos sąjungą. Trečiajai bangai įtaką padarė prisijungimas prie Šengeno zonos 2008 metais ir Lietuvą pasiekusi ekonominė krizė bei dėl finansinių paskolų išaugęs nedarbo lygis.
Pastaroji, ketvirtoji, banga, profesorės nuomone, sietina su kainų augimu įvedus eurą.
"2015 metais iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40 tūkstančių žmonių, o 2016 metais — net 50 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai daugiau nei šiuo metu gyvena Marijampolėje ar Mažeikiuose", — konstatuoja mokslininkė.
Tarpdisciplininio KTU tarptautinių migracijos tyrimų klasterio iniciatyva buvo atliktas savarankiškas, nefinansuotas tyrimas apie Lietuvos piliečių emigracijos priežastis.
Nuo 2016 metų spalio iš visų keturių bangų emigrantų buvo surinkti 4 136 atsakymai. Buvo apklausti 19-65+ metų amžiaus žmonės. Iš jų 811 respondentų paliko Lietuvą 2015 metais ir vėliau.
Svarbiausios emigracijos priežastys — ekonominiai veiksniai
"Daugiau nei 66% ketvirtosios bangos emigrantų įvardino per mažą darbo užmokestį Lietuvoje. Tai svarbiausias veiksnys ir pats didžiausias procentas tarp visų tirtų bangų", — apklausos rezultatus pateikia mokslininkė.
Pasak profesorės, antroje vietoje ketvirtosios bangos emigrantai įvardino produktų ir paslaugų kainos (daugiau nei 42%). Palyginimui, pirmoje bangoje 25%, antroje bangoje — 29%, trečioje — 35% respondentų įvardino kainų svarbą.
Pasak profesorės, darbo užmokesčio skirtumai ir pajamų nelygybė, kurią jaučia Lietuvoje gyvenantys žmonės (40% respondentų) bei asmeninės sąlygos (daugiau nei 41%) taip pat įvardinami tarp pagrindinių iš Lietuvos stumiančių veiksnių.
"Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visų šių veiksnių svarba kiekvienoje bangoje vis didėja", — įsitikinusi mokslininkė.
Kumpikaitės-Valiūnienės teigimu, kalbant apie traukos veiksnius, didesnės pajamos svečioje šalyje buvo įvardintos beveik 60% ketvirtosios migracijos bangos respondentų. Tai taip pat didesnis skaičius lyginant atsakymus su kitomis migracijos bangomis.
"Apžvelgiant šiuos ekonominius veiksnius ir jų augančią svarbą, tai galima pavadinti "išgyvenimo strategija". Tokią strategiją žmonės rinkosi ir po 1990-ųjų metų, kai buvo itin didelis nedarbo lygis ir reikėjo ieškoti išeičių", — sako KTU profesorė.
Pagal darbo užmokestį Lietuva — tarp skurdžiausių šalių
"Dar keli liūdinantys faktai, paremti atliktu tyrimu. 46% visų apklaustųjų savo namais laiko užsienio šalį, o Lietuvą — tik 17%. Beje, ketvirtosios kartos migrantai labiau linkę įvardinti Lietuvą savo namais. Kelią nerimą ir tokie faktai, kad daugiau nei 40% apklaustųjų neplanuoja grįžti į Lietuvą", — komentuoja mokslininkė.
Profesorės teigimu, apie 20% apklausos respondentų teigia, kad Lietuvoje neįgijo jokios darbinės patirties ar jos net neieškojo. Vos pabaigę vidurinę mokyklą ar studijas aukštosiose mokyklose iškart išvyko į užsienį ieškotis darbo. Jie dažniausiai renkasi angliškai kalbančias šalis.
Tuo tarpu jokios užsienio kalbos nemokantys, vyresnės kartos, emigrantai neteikia pirmenybės renkantis šalį.
"Apžvelgus visas emigracijos bangas, galima teigti, jog dažniausiai žmonės emigruoja dėl ekonominių priežasčių ir tų veiksnių svarba su kiekvienos bangos pradžia didėja", — teigia profesorė.
Pasak mokslininkės, Lietuva savo minimaliu, o taip pat ir vidutiniu darbo užmokesčiu lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją, o Lietuvos piliečių pamėgtose Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje minimalus darbo užmokestis didesnis bent 4,5 karto. Tuo tarpu perkamosios galios indeksas skiriasi daugiau nei du kartus Lietuvos nenaudai.
"Žinoma, emigraciją skatina ir socialinės priežastys, tokios kaip galimybė tobulėti (38% ketvirtoji banga), didesnis tolerantiškumas (30%) ir noras keistis (24%), kurių svarba taip pat palaipsniui auga, ypač jaunimo tarpe. Tai sietina, su jaunimo, užaugusio jau nepriklausomoje Lietuvoje pažiūromis ir nuostatomis", — apklausos rezultatus apibendrina Kumpikaitė-Valiūnienė.
