VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba.
Aktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve buvo saugomas dokumentų bylų grupėje, pavadintoje "Baltijos provincijų ateitis: Lietuva".
"Greta įrišto byloje vokiškojo varianto šalia buvo įsegtas ir lietuviškasis nutarimo variantas su visais 20 aiškiai originaliai parašų", — sakė profesorius.
Pasak Mažylio, ieškoti akto jį paskatino valstybės atkūrimo šimtmečio artėjimas.
Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 metų vasario 16 dieną ir tapo svarbiausiu Lietuvos Valstybės atkūrimą liudijančiu dokumentu. Aktas pasirašytas Vilniuje, Pilies gatvėje 26. Vasario 16-osios Akto tekstą parengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 Tarybos narių.
Neseniai koncernas "MG Baltic" pradėjo metus truksiančią iniciatyvą, kuria siekiama Lietuvai sugrąžinti 1918 metais pasirašyto Nepriklausomybės Akto originalą.
Asmeniui ar asmenų grupei, perdavusiai dokumentą, kurio autentiškumą patvirtins nepriklausomi ekspertai, koncernas įsipareigojo sumokėti vieną milijoną eurų, o patį Nepriklausomybės Aktą neatlygintinai perduoti Lietuvos valstybei.
Dokumento originalas laikomas dingusiu maždaug nuo 1940 metų.
"MG Baltic" prezidentas Darius Mockus, pristatydamas iniciatyvą, pabrėžė, kad didelę istorinę vertę turintis dokumentas yra laikomas dingusiu jau 70 metų. Jeigu per tokį ilgą laikotarpį niekas nesurado Nepriklausomybės Akto originalo, tai, anot Mockaus, dokumentas arba negrįžtamai dingęs, arba buvo blogai ieškomas. Būtent dėl šių priežasčių "MG Baltic" ir skelbė akciją, siekdamas grąžinti valstybei vertybę.
Akto originalo ieškoti Vokietijoje profesorių Mažylį paskatino tai, kad, jo teigimu, Vilniuje vasario 16-osios popietę signataras Jurgis Šaulys perdavė Aktą Vokietijos atstovui. Iki šiol buvo spėjama, kad jam buvo pateikta tik vokiškoji versija.
"Rimtai nuosekliai Lietuvos mokslininkai šita vokiškąja linija domėjosi, ko gero, nepakankamai. Sumaniau išsiaiškinti, kokie yra Vokietijoje archyvai, kiek jie prieinami. Išaiškėjo, kad ypatingų ribojimų nėra. Parašiau elektroninį laišką į Vokietijos valstybinį archyvą, kad domiuosi šiuo laikotarpiu ir kas man rūpi. Gavau sąrašą bylų, po kurias verta pasirausti, ką ir padariau. Užtruko tik dvi dienas", — sakė Mažylis.
Profesorius rado Aktą, įsegtą į kovo mėnesio bylą. Jo teigimu, popierius perlenktas į keturias dalis; tai patvirtina profesoriaus išvadą, kad dokumentas keliavo paštu.
