VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje "Kino pavasaris" įvyko animacinės dokumentikos "Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas", pasakojančios nepaprastos asmenybės Jurgio Zauerveino gyvenimo istoriją, premjera, praneša Lietuvos kino centras.
XIX amžiuje gyvenęs poliglotas, filosofijos daktaras, publicistas, poetas, keliautojas ir visuomeninis veikėjas Jurgis Zauerveinas (1831-1906) nepelnytai primirštas Lietuvoje, tačiau labai svarbus šalies istorijai.
Iš Vokietijos kilęs Zauerveinas daugelį metų gyveno Mažojoje Lietuvoje, gynė lietuvių kalbą ir puoselėjo tautinį sąmoningumą, buvo aktyvus lietuvių judėjimo dalyvis, kūrė lietuvių kalba. Žmonės vis dar gieda pagal jo eiles "Lietuvninkai mes esam gimę" sukurtą neoficialiu himnu laikomą patriotišką giesmę.
Bendrai lietuvių, lenkų ir norvegų kurto filmo herojus aistringai kovojo už engiamų tautų teisę kalbėti ir rašyti savo gimtąja kalba. Visą gyvenimą jis nepailsdamas keliavo ten, kur labiausiai reikėjo jo pagalbos. Šalia kalbų puoselėjimo Jurgį Zauerveiną visuomet lydėjo ir jaunystėje užgimusi nelaiminga meilė savo mokinei, būsimai Rumunijos karalienei Elžbietai.
Filmą "Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas" režisavo norvegė Anne Magnussen ir lenkas Paweł Dębski, prodiusavo Živilė Gallego, filmavo — operatorius Gvidas Kovėra.
Pagrindinį personažą įkūnijo jaunosios kartos aktorius Justas Valinskas, jo mylimąją — Anastasija Marčenkaitė ir Valda Bičkutė.
Filmo žanrui pasirinkta animacinė dokumentika
Kuriant filmą buvo pasirinktas animacinės dokumentikos žanras — filmuota medžiaga derinama su pieštiniais vaizdais. Kūrybinė komanda keliavo po Europą užfiksuoti vietų, kuriose lankėsi Jurgis Zauerveinas, o Lietuvoje filmavo aktorius, kurie vėliau buvo animuoti.
Pasak režisierės Magnussen, projektas prasidėjo prieš dešimt metų. Nebuvo išlikę daug medžiagos, juk filmo herojus mirė 1904 metais. Po filmo projekto aptarimo Lietuvoje režisierė grįžo į Norvegiją, nusipirko naujai išleistą knygą apie Jurgį Zauerveiną, pradėjo ją skaityti ir viskas susidėliojo.
Magnussen, ieškodama filmo stiliaus, susitiko su labai daug kalbininkų, istorikų, profesorių. Jie visi buvo sužavėti Zauerveino lingvistinėmis žiniomis. Režisierei ši istorija atrodė tarsi pasaka. Taip pat ir pasaka apie vyrą, kuris tiek daug metų mylėjo fantastišką moterį.
Magnussen norėjo atrasti būdą, kuris leistų viską sudėti į vieną filmą ir pasakiškai papasakoti.
"Supratau, jog tai turi būti animacija. Ji man suteikė žaidimo ir eksperimentavimo laisvę", — dalijosi režisierė.
Didžioji dauguma filme matomų pastatų ir netgi jų kambarių yra būtent tie, kur buvo apsistojęs Zauerveinas. Taigi filme labai daug tikrų dokumentinių faktų. Daugumą Jurgio ir Elžbietos dialogų paėmėme iš dienoraščių, laiškų ir knygų.
Pasak režisierės, šis filmas leis pajusti Zauerveino gyvenimo skonį.
2017 metų festivalio "Kino pavasaris" filmų programa: kinopavasaris.lt/lt/programa.
