VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos piliečiai pagrindinėmis dešiniųjų partijų populiarumo savo šalyse priežastimis įvardijo valdžios neįvykdytus tuščius pažadus, aukšą imigracijos lygį ir nevykusią ekonominę politiką, parodė Sputnik.Nuomonės apklausos rezultatai.
Piliečiams buvo pateikti klausimai apie dešiniųjų partijų, tokių kaip UKIP (Didžioji Britanija), Nacionalinis frontas (Prancūzija), AFD (Vokietija) populiarumą.
Valdžios neįvykdytus tuščius pažadus, kaip pagrindinę populiarumo priežastį savo šalyje įvardijo 43% vokiečių, 33% britų ir 45% prancūzų, aukšto lygio imigraciją — 45% prancūzų, 52% vokiečių ir 49% britų, nevykusią ekonominę politiką — 34% prancūzų, 17% — vokiečių ir 20% britų.
Nuomonę lemia amžius ir gyvenamoji vieta
Visose trijose šalyse, aukštą migracijos lygį kaip dešiniųjų partijų populiarumo augimo priežastį dažniau paminėjo vyresnės kartos respondentai, nei jauni žmonės.
Prancūzijoje 50% tarp 55-64 metų amžiaus ir 46% 45-54-mečių palyginus su 42-43% tarp 25-44 metų amžiaus; Vokietijoje — 50% 35-44 metų amžiaus ir 46% 55-64 metų amžiaus prieš 39% tarp 16-34-metų jaunų žmonių; Didžiojoje Britanijoje — 44% 55-64 metų amžiaus, 38% 45-54 metų amžiaus ir 34% 35-44 metų amžiaus prieš 28% 16-34 metų amžiaus.
Be to, prancūzams vienodą reikšmę turi neišpildyti pažadai ir imigracijos lygis (po 45%). Tuščius neįvykdytus valdžios pažadus kaip dešiniųjų partijų populiarumo augimo priežastį dažniausiai pažymi paryžiečiai (49% palyginus su 39% pietvakariuose, 45% pietryčiuose ir vakaruose ir 46% šiaurėje).
Kas liečia vokiečius, tuščius neįvykdytus valdžios pažadus kaip dešiniųjų partijų populiarumo augimo priežastį Vokietjos rytuose pažymėjo rečiau, nei vakaruose ir kituose regionuose (47% prieš 52% šiaurėje, 53% pietuose ir 54% vakaruose).
Aukštą imigracijos lygi Vokietijos šiaurėje minėjo rečiau, nei kituose regionuose (37% prieš 47% rytuose, 45% pietuose ir 43% vakaruose), o rytuose dažniau, nei vakaruose (47% prieš 43%).
Šalies vakaruose respondentai nurodė nusivylimą ES daugiau, nei kituose regionuose (28% vakaruose prieš 22% rytuose, 24% šiaurėje ir 18% pietuose).
Britai rečiau nei vokiečiai ir prancūzai, priežastimi laiko imigraciją (34% prieš 45% Prancūzijoje ir 43% Vokietijoje).
Taip pat verta trumpai pažymėti, kad nevykusią ekonominę politiką kaip dešiniųjų partijų populiarumo augimo priežastį dažniau nei jauni žmonės įvardija vyresnioji karta.
Nusivylimą ES kaip dešiniųjų partijų populiarumo priežastį taip pat dažnai rinkosi vyresnio amžiaus respondentai. O socialinės reformos būtinybę, kaip vieną iš dešiniųjų partijų populiarumo priežastį dažniau pažymi jauni žmonės.
Apklausą atliko viena didžiausių tarptautinių visuomeninės nuomonės tyrimo bendruomenė "TNS Global". Joje dalyvavo 3055 respondentai iš Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos.
Lietuva baiminasi ES nusilpimo
Lietuvoje, politinę situaciją pirmaujančiose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant artėjančius prezidento rinkimus Prancūzijoje, kurie vyks dviem etapais balandžio 23 ir gegužės 7 dienomis, paprasti gyventojai stebi pasyviai.
Sociologinės apklausos šiomis temomis vykdomos labai retai ir tik tais klausimais, kurie tiesiogiai susiję su Lietuvos gyventojais — pabėgėlių paskirstymas, ES fondų lėšų skyrimas ir kitomis. O nerimą, susijęs su tuo pačiu Didžiosios Britainjos pasitraukimu iš ES, išreiškia tik komercinės kompanijos, kurių veikla yra susieta su Europos rinka. Pagrindinė Lietuvos įmonių dalis mano, kad jų verslas dėl Brexit nenukentės. Tačiau visgi mažėja įmonių, norinčių plėsti verslą miglotu laikotarpiu, skaičius.
Kalbant apie Lietuvos priveligijuotų visuomenės sluoksnių santykius su išcentrinėmis ES jėgomis, didžioji dauguma pasisako už išsaugojimą ir net ES plėtrą. Ryškus pavyzdys — oficialaus Vilniaus Ukrainos europinės integracijos lobizavimas.
Lietuvoje taip pat supranta, kad Europos susilpnėjimas tiesiogiai paveiks "antrųjų ešelonų" šalis, kurių ekonomika subsidijuojama iš Briuselio.
"Kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES darys neigiamą poveikį finansinei būklei, dažniau nurodė didelės įmonės ir prekyba užsiimančios bendrovės. Be to, šįkart apklausoje įmonių klausėme, kokią įtaką jos pajustų, jeigu sumažėtų ES paramos lėšų teikimas. Vidutiniškai dvi iš trijų įmonių nurodė, kad tai įmonės finansinės būklės nepaveiktų, o kas ketvirta įmonė mano, kad vis dėlto pajustų neigiamą poveikį. Galimą neigiamą ES finansavimo sumažėjimo poveikį dažniausiai akcentavo didelės įmonės ir įmonės, užsiimančios statybų veikla", — sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.
Dešiniosios Lietuvos partijos, nacionalinės esmės, skirtingai nei partneriai iš pirmaujančių Europos šalių, atvirkščiai pasisako už ES vienybę. Jie buvo pagrindiniais tarpininkais Lietuvos eurointegracijos metu 2000-ųjų pradžioje ir prisijungimo prie NATO. Šių partijų rinkėjai (konservatorių ir Tėvynės sąjunga-Krikščionių demokratų) stabilūs ir siekia 20 iki 25%.
