Be to, yra sričių, kuriose Lietuva užima pirmaujančias pozicijas, nepaisant žemo ekonomikos lygio.
Visų pirma, labai neblogi rezultatai lazerinių sistemų gamyboje. Sovietų Sąjungos metais Vilniuje buvo aktyviai plėtojama ši kryptis, ir ši tyrimų sritis yra išlikusi iki šiol, skirtingai nuo daugelio kitų, išnykusių po rinkos reformų 1990 metais.
Kasmet šalyje gaminamos lazerinės sistemos dešimčiai milijonų dolerių, o tai yra geras rodiklis tokiai mažai šaliai, o šių metų kovo mėnesį, lazerių gamintojai "Ekspla" ir "Šviesos konversija" lazeriai pirmą kartą išleido vieną iš galingiausių lazerinių sistemų pasaulyje "Sylos", kurios vertė 4 milijonai eurų.
Susikūrusi Lietuvos TSR aukštojo mokslo specifika, taip pat padėjo Lietuvai po nepriklausomybės daryti pažangą technologijų plėtroje. Vienas iš rezultatų, studentų, studijuojačių Lietuvoje inžinerijos, gamybos ir statybos specialybėse skaičius, dvigubai didesnis nei vidutinis Europos Sąjungos rodiklis.
Svarbios ir priemonės, kurių buvo imtasi siekiant paremti investuotojus ir vidaus verslą. Palankiausių verslui šalių reitinge, kurį pristatė "Forbes", Lietuva 2016-aisiais užėmė 15 vietą, Latvija — 25-ą, o Lenkija — 31-ą. Pastaraisiais metais taip pat aktyviai vyksta technologijų parkų ir mini Amerikos Silicio slėnio analogų kūrimo darbai.
Tuo pačiu metu, kaip žinome, Europos Sąjungos tikslas yra padidinti bendrą investicijų kiekį į mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) iki 3% BVP iki 2020 metų.
Deja, šiuo metu Lietuvai iki šio tikslo dar toli. 2015-aisiais, "Eurostat" duomenimis, Lietuvos MTEP išlaidos siekė 1,1%. Pagal šį parametrą Lietuva ES devinta "iki galo". Privalumas yra tai, kad Lietuvoje MTEP išlaidos dvigubai didensės nei Kipre ir Rumunijoje, o kaimyninėje Latvijoje MTEP išlaidos sudaro tik 0,6% BVP. Jei pažvelgti į kitus Lietuvos kaimynus, Rusija MTEP išleidžia 1,12% BVP, Baltarusijos Latvijos išlaidos yra vienodos, o Lenkijos — 1%. Tuo pačiu metu ES lyderės — Švedijos — išlaidos MTEP siekia 3,2%, kas nustato visai kitą kartelę likusiems.
Europos Komisijos leidinyje "Mokslas, technologijos ir inovacijos Europoje- 2016", teigiama, kad su 7% pasaulio gyventojų, gyvenančių ES, Sąjunga investuoja 24% pasaulinių išlaidų MTEP ir tiekia 32% visų paraiškų patentams. Lietuvos vaidmuo kol kas nedidelis ir dėl gyventojų skaičiaus, ir dėl mažos dalies išlaidų MTEP.
MTEP lyderių ES pagrindinis investicijų šaltinis yra privatus sektorius. Pavyzdžiui, Švedijoje, jo dalis yra daugiau nei 60%. Dėl posovietinės specifikos ir ekonomikos dydžio Lietuvoje ši dalis yra du kartus mažesnė.
Nedidelės įmonės Lietuvos ekonomikoje dažnai nemato reikalo investuoti į mokslą dėl smulkaus ar vidutinio verslo įpatumų, kurie nereikalauja tokių naujovių. Kam, pavyzdžiui, investuoti į mokslą picerijos arba siuvyklos savininkui? Dėl šių priežasčių valstybinis sektorius dominuoja kaip investicijų į MTEP šaltinis.
Turi Lietuva ir vietos klaidų taisymui. Anot organizacijos "Europos startuolių iniciatyva" (ESI) tyrimo, Talinas atsidūrė 12 vietoje, o Ryga — 22 iš 30 geriausių miestų, kuriose, verslininkų nuomone, sukurtos palankiausios sąlygos verslui. Vilniaus į trisdešimtuką nepateko.
Bandymo pakeisti situaciją ėmesi įstatymų leidėjas. Šių metų vasario 28-ąją Lietuva pradėjo naują programą, kuri leidžia startuoliams, jų darbuotojams ir jų šeimos nariams gauti leidimą gyventi pagreitinta ir supaprastinta tvarka. Tikimasi, kad ši programa suinteresuos, visų pirma, Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečius, turinčius geresnį suvokimą apie Lietuvą, nei tolimesnių šalių gyventojai.
Galima duoti teigiamą prognozę technologijų plėtrai Lietuvoje. Geriausių prieinamų ES TSRS praktikų ir inovacijų lydynys,leis šaliai plėtoti investicijas į MTEP. Galų gale, tai yra viena iš nedaugelio vyriausybės galimybių padaryti Lietuvą patrauklesne gyvenimui, sėkmės atveju sumažinus pritrenkiantį gyventojų migracijos į labiau išsivysčiusias šalis mastą. Ir pritraukti kitų valstybių piliečius pakeisti dalį emigrantų.
