VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Dėl atrasto Nepriklausomybės Akto garsios istorijos verta prisiminti, kad Vokietija jau kadaise grąžino Lietuvai XV amžiaus istorinį dokumentą. Apie tai primena Lietuvos archyvas.
2007 metais Vokietijos archyvarai savo iniciatyva grąžino į Lietuvą XV amžiaus bažnytinį raštą. Tai yra unikalus atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Grąžinamas dokumentas buvo XV amžiaus pabaigoje Romos kardinolų patvirtintas nuodėmių atleidimo raštas, priklausęs Kauno Šventojo Nikolajaus koplyčiai.
Dokumente rašoma, kad visi Kauno gyventojai, paaukoję pinigų šiems maldos namams, po mirties skaistykloje praleis 100 dienų mažiau.
Archyvarai spėja, kad į Vokietiją dokumentas pateko II pasaulinio karo metais. 1945 metais nuodėmių atleidimo raštas pateko į vieną Vokietijos biblioteką ir buvo perduotas Badeno-Viurtembergo žemės archyvui, su prierašu, kad dokumentas skirtas menamai Karinos bažnyčiai.
Tik kiek vėliau buvo pastebėta, kad rašte minima ne Karina, o Kaunas. Po to ir nuspręsta, dokumentą grąžinti.
Dokumentų pervežimas nuolatiniam ar laikinam saugojimui iš vienos valstybės į kitą nėra naujiena pasaulinėje archyvų praktikoje. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu iš Europos ir Šiaurės Amerikos susigrąžinta nemažai dokumentų, tarp jų — prieškario Lietuvos ambasadų ir išeivijos organizacijų dokumentai.
Profesorius, radęs Nepriklausomybės Aktą, susitiko su Prezidente >>
Tačiau visi šie pergabenimai vyko Lietuvos iniciatyva, todėl Vokietijos sprendimas padovanoti minėtą bažnytinį raštą — unikalus atvejis. Taip pat tai buvo pirmas istorinis dokumentas, į Lietuvos archyvus sugrįžtantis iš Vokietijos. Iki šiol mūsų šalies archyvai daugiausia bendradarbiavo su Lenkija, Jungtinėmis Valstijomis, Rusija.
Grąžintas nuodėmių atleidimo raštas buvo perduotas Lietuvos valstybės istorijos archyvui ir yra vienas seniausių dokumentų, saugomų Lietuvos archyvuose.
Nepriklausomybė Akto atradimas
Kovo pabaigoje Lietuvą sukrėtė naujiena apie surastą Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba.
Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 metų vasario 16 dieną ir tapo svarbiausiu Lietuvos Valstybės atkūrimą liudijančiu dokumentu. Aktas pasirašytas Vilniuje, Pilies gatvėje 26. Vasario 16-osios Akto tekstą parengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 Tarybos narių.
Anksčiau koncernas "MG Baltic" pradėjo metus truksiančią iniciatyvą, kuria siekiama Lietuvai sugrąžinti 1918 metais pasirašyto Nepriklausomybės Akto originalą, bei pažadėjo Akto atradėjui 1 milijoną eurų.
