VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma lietuvių nuvertina asmeninio biudžeto svarbą. Kone 70% gyventojų prisipažįsta, kad biudžetą planuoja intuityviai ir jo niekaip nefiksuoja, praneša banko spaudos tarnyba.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad asmeninio biudžeto iš viso neturi arba finansus intuityviai tik "savo galvoje" labiausiai yra linkę planuoti 36-45 metų amžiaus respondentai. Kita grupė savo finansų neplanuojančių žmonių — tai vidutinių ir mažesnių pajamų, mažesnių miestų gyventojai.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad ketvirtadalis visų respondentų teigė turintys nepakankamai pinigų, kad specifiškai planuotų savo finansus.
Pasak "Swedbank" Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, siekiantys geresnės finansų kontrolės turėtų mąstyti priešingai. Asmeninis biudžetas gali tapti pirmuoju žingsniu pokyčių link.
Finansų planavimui gyventojai gali rasti ne vieną alternatyvą. Šalyje veikiantys bankai siūlo biudžeto valdymo įrankius, išmaniųjų telefonų naudotojai gali atsisiųsti tam skirtas programėles, tokias kaip "Mano piniginė" ar "Kur dingo pinigai?". Tačiau kol kas internete prieinamais įrankiais naudojasi mažiau kaip dešimtadalis, o įvairiomis tam skirtomis programėlėmis — vos 2% Lietuvos gyventojų.
Kita vertus, tyrimas atskleidė ir neblogų tendencijų — kone du trečdaliai (61%) gyventojų sako, kad sąmoningai stengiasi neišleisti visų pajamų ir dalį jų sutaupo. Beveik ketvirtadalis gyventojų pajamų gavimo dieną tam tikrą jų dalį atideda santaupoms ir kitas išlaidas planuoja taip, kad išsiverstų su likusiomis lėšomis.
"Ko gero, tai tinkamiausias būdas valdyti savo pinigus. Gavus pajamas fiksuotą jų dalį atsidėti taupymui ir pirmiausia „susimokėti sau". Jei žmogus galvoja, kad taupymui atidės tai, kas liks mėnesio pabaigoje, labai gali būti, kad lėšų atsidėjimui jau nebus likę", — pastebi Cvilikienė.
Nesenai "Sprynter tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, 13% Lietuvos gyventojų visai nežiūri į kainas, pirkdami prekes. Į reguliariai perkamų prekių kainas neatkreipia dėmesio 20% gyventojų, dar 16% tik retkarčiais pasižiūri į kainas. O dauguma lietuvių — 52% — visada tikrina prekių kainas.
Apklausa atskleidė, kad dažniausiai dėl kainos nesijaudina 26-35 metų amžiaus pirkėjai.
"Swedbank" Finansų instituto užsakymu Lietuvos gyventojų tyrimą dėl namų ūkio biudžeto valdymo šių metų kovo mėnesį atliko bendrovė "Spinter tyrimai", apklaususi 1012 18-75 metų amžiaus respondentų.
