— Labas, Andriau. Nesenai perskaičiau naujieną apie pagrindinio Lietuvos karinio lakūno atsistatydinimą už tai, kad jis norėjo surengti planinį sraigtasparnių remontą. Nesuprantu aš, už ką jį bara ir veja iš tarnybos? Štai tu — mechanikas, ir paaiškink man, ar reikia iš viso atlikti techninę apžiūrą ir remontą? Juk tai papildomos išlaidos. O šiaip, gali važinėti, kol mašina sustos ar sraigtasparnis nukris. Tuomet ir reikės remontuoti techniką, ar ne tiesą sakau?
— Sveikas, Jonai. Tu nepainiok technikos su politika. Aišku, remontuoti techniką ir atlikti bet kokius planinius darbus geriau firminiuose paslaugų centruose, kur tobulos technologijos, standartinės detalės padarytos iš kokybiškų medžiagų, o ne pigūs analogai iš neaišku kokių trečiųjų šalių dirbtuvių. Ir, aišku, tuos pačius sovietinius sraigtasparnius remontuotų Rusijos specialistai arba centrai, turintys holdingo "Rusijos sraigtasparniai" sertifikatus. Bet šiandien Rusija yra pagrindinis Lietuvos priešas. O tu patikėtum savo "plieno žirgą" priešui? Tai va!
Taigi Navicką iš tarnybos atleido teisėtai. Maža to, kad tyčiojosi iš mūsų kariuomenės vado patriotizmo, tai dar ruošėsi atiduoti du mūsų senukus sraigtasparnius MI-8T rusams. O jeigu jie (Rusijos specialistai — Sputnik) prikiš į mūsų sraigtasparnį savo elektronikos, kuri pradės veikti prieš jiems įsibraunant į Lietuvą? Baisu net pagalvoti!
— O aš manau, visa tai atrodo labai juokingai. Lietuvos valdžia greitu metu paskęs savo antirusiškoje isterijoje ir paranojoje. Jiems jau atrodo, kad pagamintas Rusijoje ožinis kranas "slaptai stebi" NATO tankų įkrovimą. O čia sovietinius sraigtasparnius nežinome, kaip suremontuoti, kad jų nepaliestų "rusų ranka"… Tai gal geriau supjaustykime juos į metalo laužą ir viskas! Gal viską, prie ko prisiliesdavo rusai, utilizuosime. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus televizijos bokštą pastatė sovietų laikais. Tai gal ten įkišo klausymosi aparatūrą?
"Achemą" Klaipėdos uostą, "Mažeikių naftą" — viską sunaikinti! Palikti tik tai, ką Nepriklausomybės laikais pastatė — prekybos centrą "Maximą" ir naujas degalines.
— Na jau, Jonai, nesinervink! Viskam savo laikas — ir sunaikinsime! Visus rusų šnipus Seime ir Vyriausybėje pagausime. Su Audroniumi Navicku jau susidorojome. Liko tik Mindaugą Bastį išvyti. O vėliau ir visus, kas nors vieną gerą žodį apie Rusiją pasakė nuo tų laikų, kai pradėjo kalbėti. Ir ateis į Lietuvą "šviesi ateitis".
— Kam ji švies ši ateitis? Tiems, kas dar pasiliks Lietuvoje po to, kai visi dirbantys žmonės paliks tėvynę? O pasiliks tie, kas nemoka dirbti rankomis, tik liežuviais plaka… O kas likusius maitins? Ar apie tai tu, Andriau, pagalvojai?
— Nieko, kaip nors susidorosime. Svarbiausia, kad be rusų. Dabar patikrinsime visus Seimo narius ir ministrus su poligrafu, ar simpatizuoja jie Rusijai. Tada imsimės tikrinti rinkėjus, kurie už juos balsavo.
— Kur gi tiek melo detektorių rasime?
— Nusipirksime per Krašto apsaugos ministerijos viešiuosius pirkimus. Juk jos biudžetą didins iki 100% BVP. Juk lojalus valstybei pilietis — tai ginklas prieš agresorių.
— O ką gi darysime su nelojaliais?
— Dar pagalvosime. Bet variantų čia nedaug — iškeldinti arba izoliuoti. Spręsime pagal dėstomas mintis. Tavo mintys, beje, jau traukia link izoliacijos. Ruoškis, Jonai.
— Eik tu, Andriau! Iki to neprieis…. Iki pasimatymo!
