Vyriausioji televizijos kanalo "RT" ir tarptautinės informacinės agentūros "Russia Today" redaktorė Margarita Simonian trims Sputnik vadovams Baltijos šalyse davė interviu, kuriame papasakojo, kodėl šių valstybių valdžia bijo kitaip mąstančių žmonių ir kovoja su jais, pasitelkusi senus sovetinius metodus.
- Anksčiau Baltijos šalyse bijota "minkštosios Rusijos galios", dabar gąsdinama žodžiais "fake news", "Rusijos propaganda"… Šiame kontekste atsiranda naujos programos, kurios finansuoja teisingos krypties vietos rusakalbę žiniasklaidą.
— Ir tai, aišku, bus ne propaganda. Tačiau į sveikatą, mes gi negobšūs žmonės, prašom.
- Sputnik atsiradimas rusakalbės užsienio žiniasklaidos rinkoje — tai mėginimas apie skirtingus dalykus kalbėti viena kalba?
— Esmė ne kalboje. To, apie ką mes kalbame, niekada nepasakys žiniasklaida, kurią finansuoja Europos Sąjunga. Net jeigu jie sukurs dar 15 žiniasklaidų rusų kalba, jos vistiek kalbės apie tą patį… Ar suprantate? Štai mano kabinete yra trys monitoriai su BBC, CNN, Euronews. Jie transliuojami viena kalba ir nukreipti į vieną pusę. Tačiau žmonės gi ne kvaili, jie supranta, kad pasaulio vaizdas daug platesnis, nei tos penkios temos ir viena nuomonė, kurią transliuoja pagrindinės medijos. Žmonės nori išgirsti ir kitą pusę. Tai yra mūsų konkurencinis pranašumas. Tai mes galime kalbėti apie ligas, išsivysčiusias visuomenėje tų šalių, kur transliuojamas Sputnik, o vietos proeuropietiška ir proamerikietiška žiniasklaida, kurią jūs pateikiate kaip pavyzdį, apie tai niekuomet nakalbės. Pavyzdžiui, iš manęs jie niekada neprašytų interviu.
- Šioje situacijoje spaudimas ir pasipriešinimas, su kuriais susiduria Sputnik, — privalumas ar trūkumas? Dirbti, nuolat jausdami spaudimą, sugeba ne visi mūsų kolegos.
— Tokia mūsų su stresu susijusi profesija, ką daryti? Mūsų korespondentai Sirijoje, Jemene rizikuoja savo gyvybe, ir būtent ten, kur šaudo, iš tikrųjų toks spaudimas, kad baisu net pagalvoti…
Žinoma, būtų puiku, jei jo nebūtų. Mes visi esame taikūs žmonės. Man nepatinka žodis "karas", tarp jų "informacinis karas", ir net žodis "konfrontacija" man kelia nerimą. Norėčiau, kad pasaulyje įsiviešpatautų harmonija, ir niekam nereikėtų tarpusavyje kovoti. Bet kadangi viskas vyksta kitaip, mes negalime abejingai žiūrėti į labai didelį aukų kiekį, atsiradusį dėl to, kad neteisingi valstybių sprendimai remiami vieningo "choro". Pažiūrėkite, kas padaryta su Artimaisiais Rytais, kur karas veda prie pasaulinio chaoso. Esant tokiai situacijai, mes negalime sėdėti ir tylėti. Mums reikia augti, tapti stipresniems, mūsų balsas turi būti išgirstas. Šiandien, kai publikai prieinamos skirtingos nuomonės, jau ne taip lengva priimti tokius baisius sprendimus, kaip dėl karo Irake 2003 metais.
O spaudimas — na, ką daryti? Nieko baisaus, — viskas, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius.
- Kodėl gi visi sovietiniai kovos su kitaip mąstančiais asmenimis metodai staiga paplito pačiose antisovietinėse šalyse?..
— Štai šitai labiausiai stebina. Rusijoje net neįmanoma įsivaizduoti, kad kas nors ateitų įsidarbinti, pavyzdžiui, į "Laisvės radiją". Tam žmogui paskambintų iš FSB: "O ko jūs ten ėjote?". Toks veiksmas iškart būtų plačiai paviešintas… su antrašte apie grįžimą prie sovietinės praeities.
O "antisovietinėse" Baltijos šalyse toks gąsdinimas yra normalu. Ir jie dar mūsų bijo!
- Mūsų darbuotojai — daugiausia jauni žmonės, jie nėra susidūrę su KGB, jiems tai nauja… Sputnik, kaip disidentinis leidinys, tai — normalu?
— Taip ir bus, kol šalis gyvens pagal totalitarinius įstatymus, tuo pat metu skelbdama laisvę ir demokratiją. Mes visada būsime disidentinis leidinys, nes kovojame su totalitaristiniu požiūriu, visų pirma, su nepakantumu kitaip manantiems žmonėms, kurių balsas esame mes.
Rusija gali atsakyti tomis pačiomis priemonėmis
Tęsiant informacinio karo temą, vyriausiasis "RT" redaktorius pabrėžė, kad Vakaruose "Russia Today" ir Sputnik kaltinami visomis mirtinomis nuodėmėmis. Kaip pavyzdį jie pateikė JAV žvalgybos ataskaitą apie Rusijos žiniasklaidos veiklą, pavadinę ją "bepročio kliedesiais".
"O neseniai pasirodė įstatymų projektas apie tai, kad FTB turi patikrinti "RT America" veiklą. Rusijos URM atstovė Marija Zacharova ir "Roskomnadzor" jau pareiškė, kad jei jie tai padarys, Rusija imsis atsakomųjų priemonių. Būtent taip ir reikia elgtis", — pasakė Simonian Sputnik Latvija.
"Rusija yra ne ta šalis, kuri tyliai leis save spardyti. Jei mus užgaus, mes atsakysime tuo pačiu. Reaguosime per URM. Užsienio žurnalistai turėtų jausti lygiai tokį pat spaudimą, kokį jaučiame mes, nes ne mes šitai pradėjome".
Margarita Simonian kaip pavyzdį Baltijos šalims pateikia Ameriką, į kurią jos orientuojasi savo užsienio politikoje. Ten, anot "Russia Today" vyriausiosios redaktorės, yra žiniasklaidos, "kurios spjauna į visus draudimus — daro tai, ką nori, ir jokiame kolektyviniame sąmoksle nedalyvauja".
Baltijos šalių masinė medija tokios prabangos sau leisti negali.
Baimė vietoj pasididžiavimo
Į Sputnik Estija klausimą apie šalies leidinių, kurie parodo kitą požiūrį į įvykius, boikotą Simonian atsakė, kad tokia praktika neturi nieko bendro su žurnalistika.
"Matyt, taip yra dėl to, kad per pastaruosius 25 metus Estija neturėjo garsių ir vertų dėmesio savo pasiekimų, kuriais didžiuodamasi galėtų ištrinti iš tautos sąmonės praeities baimes. Jei nėra, kuo didžiuotis, gyventojai pradeda gyventi baimėje ir puoselėja ją tarpusavyje", — sakė ji.
Pasak Simonian, "Europoje, bijant naujų balsų atsiradimo, dabar daroma viskas, kad būtų pasakyta, jog šis balsas yra neteisėtas, tai ne žurnalistai, ne informacija, tai yra propaganda, klastotė".
"Bet mes žinome, kad jie meluoja. Mes suprantame, kad kovodami su mumis, jie kovoja ne su propaganda, o su kitokia nuomone, nes jie yra ne laimingi, bet išsigandę žmonės, kurie netiki jokia laisve, tik savo "ramybe". Jei jie susiduria su informacija, galinčia sutrikdyti jų "ramybę", kovoja su ja taip, kaip tai daro bet koks totalitarinis režimas. Taip, kaip atsitinka bet kurioje diktatūroje. Nei su demokratija, nei žodžio laisve visa tai neturi nieko bendro", — pridūrė ji.
