— Sveiki, Ona. Kaip tavo sūnui sekasi tarnauti kariuomenėje? Ar senai buvo namuose? Štai ir mano Artūrą kviečia pasitikrinti sveikatą — matyt už kelių savaičių pašauks į armiją. Nerimauju…
— Laba diena, Elvyra. Nepergyvenk tu taip! Privalomoji tarnyba šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje nepalyginama su sovietų laikų armija, kurioje tarnavo dvejus metus mūsų vyrai. Iš viso tik devynis mėnesius pabėgios tavo Artūras su automatu. Taps tikru vyru. Bei ir tarnaus jis ne kur nors toli, o gimtoje Lietuvoje, arti namų. Savaitgaliais atvažiuos, jeigu gerai tarnaus.
— O kaip ten maitina? Mano berniukas išrankus, valgo tik tai, ką aš pagaminu.
— Aišku, armijoje "mamos pyragėlių" negamina, bet maistas, kaip pasakoja mano sūnus, gana pakenčiamas. Net yra atskiras meniu vegetarams. O į Lietuvą atvykus Amerikos ir Europos kariams, mūsų vaikinams taip pat žadama gerinti maistą, kaip reikalauja "NATO standartai". Tiesa, kol kas mūsiškius ir amerikiečius maitina skirtingose vietose. Lietuviai pyksta ir jaučiasi kaip "antros rūšies kariai". Bet krašto apsaugos ministras jau pažadėjo, kad vieno Lietuvos kario maitinimui per dieną skirs ne šešis eurus, o aštuonis. Tiesa, dar ne aišku — ar lietuviai ir amerikiečiai turės vieną bendrą valgyklą, ar užsieniečiai pasišlykštės sėsti prie vieno stalo su mūsiškiais.
— Aštuoni eurai dienai — tai beveik 250 eurų per mėnesį? Visai neblogai! Mūsų šeimoje dabar du suaugę ir du vaikai-studentai per mėnesį maistui išleidžiame 400 eurų. Aš uždirbu apie 450 eurų, vyras — 650. Apmokėjus komunalines paslaugas, studijų išlaidas ir vaikų pramogas, maistui lieka daugiausiai 400 eurų. Gerai būtų, kad Vyriausybė ir mums atlyginimus pakeltų, kad per mėnesį maistui galima būtų išleisti 250 eurų! Tuomet ir problemą dėl jaunimo emigracijos būtų galima išspresti. Mano vaikai jau kalba, kad baigus mokslus išvažiuos į Airiją ar Daniją. Ten jau keli jų klasiokai apsigyveno ir visai neblogai.
— O mano sūnus ruošiasi po tarnybos pasilikti kariuomenėje ir pasirašyti kontraktą. Ir krašto apsaugos ministras jau pareiškė, kad nuo spalio pakels ne tik karininkų, bet ir paprastų karių atlyginimus 5%. Žinoma, nepasieks Amerikos karininkų lygio, bet prilygs vidutinės klasės pajamoms.
— O jeigu prasidės karas? Juk kariai žūva pirmieji! Ar nebijai, Ona?
— Na, melskimės ir tikėkimės, kad mūsų valdovai turės pakankamai sveiko proto, kad taip neįvyktų… Eisiu kepti pyragėlių. Šeštadienį su vyru važiuosime sūnų aplankyti. Jie dabar Rukloje — ten mūsiškiai poligone kartu su amerikiečiais pratybose dalyvauja. Pamaitinsime jį truputį, kol dar NATO meniu neįvedė.
— Perduok jam linkėjimus nuo kaimynų.
