Įvertinant Brexit reikšmę Lietuvai, detaliau verta aptarti du aspektus: ekonominį, kuris susijęs su emigracija, ir užsienio politikos momentą, kurį reikėtų vertinti ES federalizacijos planų kontekste.
Ekonomika nesvarbi
Išnagrinėjus prekybinių Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) santykių 2015-2016 metais statistiką, aiškėja, kad Didžioji Britanija (DB) yra ne itin svarbus mūsų šalies partneris eksporto (8 vieta) ir importo (12 vieta) srityje. Atitinkamai, bendra prekybos tarp valstybių apyvarta irgi nėra didelė ir nurodytu laikotarpiu net mažėjo. Darant prielaidą, kad po Brexit ekonominis Lietuvos ir JK bendradarbiavimas bet kuriuo atveju nenutruks, galutinis prekybinis DB pasitraukimo iš ES efektas mūsų valstybei nebus labai skausmingas.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad JK gyvena ir dirba didelis kiekis (apie 200 tūkstančių) emigrantų iš Lietuvos. Prisiminus tai, jog viena iš Brexit referendumo sėkmės priežasčių buvo britų noras sugriežtinti migracijos procesą, kam pritaria DB vyriausybė, vietiniai lietuviai turėtų pradėti nerimauti. O dar labiau turėtų sunerimti Lietuvos valstybė, baiminantis, kad Londonas ne tik sumažins (o gal ir iš viso panaikins) svetimšaliams dosnias socialines išmokas, bet ir "parodys jiems duris". Tuomet situacija su nedarbu mūsų šalyje gali ženkliai komplikuotis, ir niekas nežinos, ką su tuo daryti. Tačiau, tikėtina, kad realybė yra ne tokia niūri, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pirmiausiai, britai yra pragmatikai ir nenorės, kad kvalifikuoti, ilgai gyvenantys JK ir gerai integruoti į jų visuomenę emigrantai iš ES šalių (o ne kultūriškai svetimi, dažnai nenorintys dirbti ir potencialiai pavojingi arabai) paliktų DB. Antra, net jeigu Londonas sumažins socialines išmokas bei sugriežtins jų išdavimo tvarką, kas gali paskatinti kitataučių emigraciją iš JK, ir pastebimai apriboti naujų imigrantų patekimą į šalį, vargu ar DB lietuviai ims masiškai grįžti į Tėvynę – greičiau ieškos alternatyvaus rojaus, pavyzdžiui, Skandinavijoje, ir siųs pinigus namo iš ten. O tie, kas ketino palikti Lietuvą, joje vis tiek neliks – tiesiog važiuos ne į JK, o į jau minėtą Skandinaviją ar Vokietiją.
Tokiu būdu, ekonominės Brexit pasekmės yra Lietuvai nepavojingos, o štai politinės gali būti nepriimtinos.
Europos federacija artėja
Didžioji Britanija visada buvo ta šalis, kuri labai įtariai žiūrėjo į visas integracines ES iniciatyvas ir priešinosi Briuselio (suprask, Berlyno ir Paryžiaus) diktatatui, kas iš esmės ir privertė Londoną pasitraukti iš Europos šeimos.
Dabar Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris gali lengviau atsikvėpti ir greičiau realizuoti tokias savo idėjas kaip vieningos ES kariuomenės projektas, kurį remia Vokietija ir Prancūzija. Tuo pat metu EK vadovas pristatė penkis Europos Sąjungos raidos scenarijus, leisdamas suprasti, kad prioritetas yra "daugiau daryti kartu" arba (blogiausiu atveju) vadinamoji "dviejų greičių Europa".
Lietuva, galbūt, būtų ne prieš glaudesnį bendradarbiavimą prekybos ir finansų srityse, bet tik ne saugumo ir užsienio politikos srityje, nes "Jungtinės Europos Valstijos" gali nutolti nuo Amerikos, susilpninti NATO ir pradėti palankiau žiūrėti į dialogą su Maskva.
Kol Europos Sąjungoje buvo Jungtinė Karalystė, Lietuva turėjo patikimą ir įtakingą sąjungininką, siekdama, kad Rusija politiškai būtų laikoma už Europos ribų, Amerika liktų joje, o Vokietijos ambicijos būtų suvaldytos.
Dabar vienas iš Lenkijos politinių lyderių Jaroslavas Kačinskis taip pasakė apie ES: "Šiandien tai organizacija, kurioje dominuoja viena valstybė – Vokietija. Dominuoja taip stipriai, kad spaudimas atskiroms šalims, atskiriems politikams, kurie veikia Europos Sąjungoje savo šalių vardu, neįveikiamas".
Kaip elgtis tokioje situacijoje, niekas Lietuvoje nežino. Aišku tik viena – Londonas daugiau nepadės. Gal padės Vašingtonas, bet tai jau visai kita istorija…
