— O, Vytai, labas! Iš kur tu čia Vilniuje? Juk tu seniai Airijoje gyveni?
— Labas, Jovita. Juk ir tu, kiek aš žinau, prieš septynis metus iškeitei Vilnių į Londoną. Nostalgija privertė tave sugrįžti į gimtąjį miestą?
— Ką tu! Kokia nostalgija? Man Londone gerai. Aš atvykau dviems savaitėms atostogų — tėvus aplankyti, ir tuo pačiu metu pas savo kosmetologą procedūras atlikti. Anglijoje procedūros man per brangios. O mano kosmetologas kol kas dar nepadidino kainų iki Anglijos lygio. Todėl ir atvažioju kartą per pusmetį pas tėvus.
— O aš atvažiavau į dukterėčios krikštynas ir stomotologui dantų parodyti. Šimtą svarų sutaupysiu už dvi plombas. Už šią sumą galima beveik dvi savaites pragyventi.
— Vytai, o ką tu darysi po Brexit? Grįši į Lietuvą?
— Jokiu būdu! Nematau jokios prasmės. Aš jau dešimt metų Dubline gyvenu. Vaikai ten mokyklą lanko. Turiu gerą darbą logistikos kompanijoje. Atlyginimas — 500 svarų per savaitę. Žmona dar 200 svarų uždirba. Mes mokome Airijoje mokesčius ir jau turime teisę gauti pensiją. Štai neseniai paskolą pasiėmėme, dviejų miegamųjų butą nusipirkome. O kas mūsų laukia Lietuvoje? Geriausiu atveju 700-800 eurų per mėnesį ir aukštos antros rūšies produktų kainos, Britanijoje prekės kokybiškesnės.
Jeigu ne tėvai, tai, ko gero, į Lietuvą iš vis neatvažiuočiau. Juo labiau, kad atostogauti Ispanijos ir Prancūzijos kurortuose pigiau, nei Palangoje ir Nidoje. O nostalgija — tai buvusių kartų sentimentai. Mes jų neturime.
— Visiškai su tavimi sutinku, Vytai. Mes su vyru taip pat nesiruošiam išvažiuoti iš Londono. O štai draugė Regina nesugebėjo per dvejus metus gero darbo susirasti ir ruošiasi grįžti į Lietuvą. Juo labiau, kad jos mama serga ir jai reikalinga pastovi priežiūra. Mes su vyru svarstome prašyti Britanijos pilietybės, kad po Brexit nebūtų jokių problemų su pragyvenimu Anglijoje. Pastaruoju metu apie tai kalba daugiau nei pusė lietuvių Londone. Kai kurie, tiesa, svajoja, kad Seimas priims įstatymą apie dvigubą pilietybę. Bet jei nepriims, tai teks atsisakyti Lietuvos pilietybės.
— Reikia ir mudviem su žmona pasitarti ir apgalvoti tokį variantą. Klausimas rimtas. Gerai, bėgsiu su bendraklasiais pabendrauti. Susitarėme susitikti Senamiestyje. Perduok tėvams linkėjimus. Atvažiuosi į Dubliną — skambink.
— Iki, Vytai! Busi Londone — užsuk, arbatos išgersime. Linkėjimai žmonai.