VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, papildomai įtvirtinat neįgalumo ir amžiaus požymius, baudžiamojo įstatymo kontekste laikytinus atskirais ir savarankiškais diskriminavimo, niekinimo, diskriminacijos ar smurto kurstymo arba neapykantos skatinimo pagrindais, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Priimtais pakeitimais užtikrintas baudžiamojo įstatymo nuostatų sisteminis suderinamumas, pašalinta baudžiamosios atsakomybės už BK 169-1701 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas reguliavimo spraga bei užtikrintas baudžiamojo įstatymo nuostatų atitikmuo Europos Sąjungos ir tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugai skirtuose dokumentuose nurodytiems standartams.
Tokiam sprendimui pritarė 101 iš 102 balsavusių Seimo narių. Vienas parlamentaras susilaikė.
Nustatyta, kad tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, neįgalumo sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, bus baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tokia pati bausmė numatoma ir už kurstymą prieš neįgaliuosius ar asmenis dėl amžiaus.
Asmenys, kurie kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl amžiaus, neįgalumo arba kurstyti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją, bus baudžiami bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaip pažymima projekto aiškinamajame rašte, minėti šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso straipsniai numato baudžiamąją atsakomybę už diskriminavimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir grupių ar organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimą ir veiklą.
Europos Sąjungos ir tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugai skirtuose dokumentuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakte ir kituose) pateikiamas platesnis diskriminavimo pagrindų sąrašas. Tai yra asmens diskriminacija (ir atitinkamai jos tarptautinis draudimas) yra siejama su lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos požymiais.
