VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Daugėja odos vėžiu susirgimų skaičių, ypač tarp jaunų žmonių, todėl yra būtina imtis tinkamų apsisaugojimo priemonių, teigia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Sveikatos apsaugos ministerija ragina žmones laiku pasitikrinti sveikatą, o pastebėjus net menkiausius odos pakitimus nedelsiant kreiptis į medikus.
Visi norintys pasitikrinti sveikatą dėl odos vėžio kviečiami į Lietuvos dermatovenerologų draugijos organizuojamą Euromelanomos kampanijos nemokamą sveikatos patikrą. Akcija vyks gegužės 12 dieną, nuo 12:00 iki 17:00 Vilniaus Rotušės aikštėje.
Piktybiniai navikai visoje Europos Sąjungoje (ES) užima antrą vietą tarp visų mirties priežasčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, onkologinės ligos yra didžiulė sveikatos problema, o vėžio sukeliama našta ES šalyse nuolat auga.
Numatoma, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir senėjančios populiacijos tendencijos išliks tokios pat ir ateityje.
Spaudos konferencijoje, skirtoje kovai su odos vėžiu ir melanoma, sveikatos apsaugos viceministrė pažymėjo, kad vien melanomos gydymui kasmet išleidžiama vis daugiau PSDF lėšų — 2014 metais sumokėta beveik 428 tūkstančius eurų, o 2016 metais ši suma siekė jau beveik 539 tūkstančius eurų.
"Odos melanoma linkusi sistemiškai plisti ir yra atspari spinduliniam gydymui bei chemoterapijai. Palyginus su kitais piktybiniais navikais laiku nediagnozuota melanoma tampa aukštų mirtingumo rodiklių priežastimi. Vien praėjusiais metais nuo šios klastingos ligos Lietuvoje mirė daugiau nei 100 žmonių", — teigia Bilotienė Motiejūnienė.
UV spinduliai, tiek natūralūs — saulės, tiek dirbtiniai laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, lemiančių odos vėžio ir odos melanomos atsiradimą, o jų poveikis pripažintas sukeliančiu įvairių tipų odos ir akių vėžį. Rizika susirgti odos vėžiu priklauso nuo apšvitos dozės, odos tipo, asmens amžiaus, fizinių savybių (šviesūs plaukai, daug apgamų, strazdanos) ir nuo paveldimo polinkio sirgti odos vėžiu.
"Odos vėžys gali būti matomas, jį galima pastebėti aktyviai apžiūrint savo odą. Deja, žmonės Lietuvoje žiūrėdami į savo odą, dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Medikai ragina — jeigu aptikote ką nors įtartino, imkitės veiksmų, kreipkitės į gydytoją dermatologą", — sako Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Pirminė ankstyvoji vėžio profilaktika yra susijusi su vėžio rizikos veiksnių valdymu. Manoma, kad apie 50% visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, jeigu būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės.
Todėl būtina informuoti gyventojus apie vykdomas atrankinės patikros dėl piktybinių navikų programas, skatinti jose dalyvauti, kad visuomenė turėtų pakankamai žinių apie vėžio rizikos veiksnius (alkoholį, tabaką, maistą, fizinį aktyvumą, chemines medžiagas, UV spinduliuotę, virusus) ir jų prevenciją, suprastų jos reikšmę sveikatai, sąmoningai šias žinias taikytų savo kasdieniame gyvenime.
