VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Beveik 4% Lietuvos gyventojų vartoja alkoholinius gėrimus kasdien, ir beveik 25% — 2-3 kartus per mėnesį, praneša "Litovskij kurjer".
Apklausa parodė, kad asmenys su priklausomybe nuo alkoholio išgeria 37% šalyje suvartojimo alkoholio. 4% Lietuvos gyventojų alkoholį vartoja kasdien, o 86% vartoja alkoholį ne daugiau nei vieną kartą per savaitę. Dauguma žmonių su priklausomybe nuo alkoholio gyvena kaimo vietovėse.
Anot tyrimo bendraautorės Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto (VU EF) docentės Aušrytės Rastenienės, apibendrinus tyrimą, galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą.
"89% šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime (kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis procentas vartojančių alkoholį kasdien", — pažymėjo mokslininkė.
Populiariausi gėrimai — stiprus alus ir spirituotas vynas. Daugiau nei pusei (57%) girtaujančiųjų buvo kilę konfliktų šeimoje ar su draugais, o 85% geriančių tik progomis tokių konfliktų neturėjo.
"Kaimuose 8,5% gyventojų girtauja, o didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2%. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis — užimtumu ir išsilavinimu", — teigia tyrimo bendraautorė doc. dr. Vita Karpuškienė.
Atitinkamai stiprus alus daugiausia vartojamas kaimuose, o miestiečiai dažniau renkasi vyną, silpną alų ar stipriuosius gėrimus.
Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį 3,7% tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5% — 2–4 kartus per savaitę, 17,2% — kartą per savaitę, 23% — 2–3 kartus per mėnesį, likusieji — kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėja teigia, kad 10% išgeriančių suvartoja apie 37% viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5% visos Lietuvos populiacijos, tačiau tikėtina sukelia daugiausia problemų.
"Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. tų, kurie geria daugiau nei kartą per savaitę, bandė mažinti išgeriamą alkoholio kiekį arba išvis jo atsisakyti, bet nesėkmingai. Tai didelis skaičius ir vertėtų pagalvoti, kaip jiems suteikti profesionalią pagalbą, kad pastangos nebūtų bevaisės", — papasakojo Rastenienė.
Tyrimo metu 2016-ųjų gruodį apklausti 1113 15–70 metų amžiaus Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų, kurių pasiskirstymas atspindi statistiškai realią situaciją. Taip pat papildomai buvo apklaustas 51 respondentas, priklausantis socialinės rizikos šeimų kategorijai.
