Akivaizdu, kad bet kuri atominė elektrinė yra pavojingas objektas, ką įrodė Černobylio ir Fukušimos katastrofos. Todėl Lietuvos nenoras turėti prie savo sostinės potencialų "atominį grybą" suprantamas. Tuo pat metu yra toks pokštas — jeigu nemalonumų neįmanoma išvengti, juos reikia valdyti.
Kitaip tariant, jeigu Astravo AE bus pastatyta, tai gal verta ne drebinti orą skambiais protestais, o pabandyti pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis, tuo labiau, kad priekaištai Baltarusijos branduoliniam projektui didžiąja dalimi yra nepagrįsti.
Astravo AE saugumo klausimas
Lietuva teigia, kad Astravo AE statoma, pažeidžiant tarptautinius branduolinės ir ekologinės saugos reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtini keli momentai.
Pirma, yra tokia Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kuri prižiūri, kad atominė energetika pasaulyje būtų saugi. Tai štai jos vadovas Yukiya Amano, 2016 metais apsilankęs Baltarusijoje, pareiškė: "Dabartiniu metu galima pasakyti, kad elektrinės statymas Astrave yra vienas iš sėkmingiausių projektų šalyse, nusprendusiose vystyti savo branduolinę energetiką".
Antra, reikia suprasti, kad atominę elektrinę Baltarusijai stato Rusijos korporacija "Rosatom", turinti gerą tarptautinę reputaciją. Jeigu būtų kitaip, tokios šalys, kaip Kinija, Indija, Vengrija ar Suomija, matyt, neturėtų su ja jokių reikalų.
Trečia, tiesiog sunku patikėti, kad Rusija sąjunginėje kaimyninėje valstybėje pastatys nesaugų objektą.
Be abejo, kažkokių incidentų statybų metu gali būti, nes tai technologiškai labai sudėtingas procesas, reikalaujantis iš partnerinių kompanijų aukštos darbo kultūros. Bet visada reikia išsiaiškinti, kas būtent įvyko, neišpučiant problemos, žiūrėti, kaip ji sprendžiama, bei vertinti galutinį rezultatą.
Baltarusija tikina drastiškomis saugumo priemonėmis Astravo AE >>
Tokiu būdu, abejonės dėl Astravo AE saugumo dažnai yra iš piršto laužtos, bet tai nesutrukdė Lietuvai iš anksto atsisakyti jos produkcijos, net neįvertinus ekonominės naudos. Šiame kontekste galima spėti, kad šalis turi geresnių alternatyvų. Tačiau vienareikšmiškai taip teigti negalima.
Lietuvos alternatyvos
Kadaise Lietuva, turėdama Ignalinos AE, galėjo vadintis branduoline valstybę. Tačiau, šaliai stojant į ES, ši elektrinė buvo uždaryta. Vėliau atsirado planas pastatyti naują AE Visagine kartu su Latvija, Estija ir Lenkija. Bet projektas žlugo (ir ačiū Dievui, nes jo ilgalaikis ekonominis pagrįstumas net vietinių ekspertų teigimu buvo labai abejotinas — baigtųsi dar blogiau, negu su nekonkurencingu suskystintų duju terminalu).
Šiandien nacionalinės generacijos pajėgumų neužtenka Lietuvai kasmet reikalingos elektros energijos gamybai. Tad daugiau negu pusę jos tenka importuoti. Viena vertus, tai problema, nes šalies energetinis saugumas priklauso nuo kitų valstybių. Kita vertus, jeigu elektros importas yra diversifikuotas ir patikimas bei mažina kainas, jaudintis, turbūt, neverta.
Ir čia aiškėja, kad toli gražu ne viskas yra idealu.
