Lietuvos parlamentas priėmė įstatymą kuris draudžia pirkti elektros energiją, pagamintą nesaugiose trečiųjų šalių atominėse elektrinėse (AE). Pirmiausiai jis nukreiptas prieš Astravo AE, statomą Baltarusijoje prie sienos su Lietuva.
Kaip 2016 metų balandį parašė Lietuvos spauda, elektros tiltas tarp Lietuvos ir Švedijos "NordBalt" gedo jau septynis (!) kartus, ir beveik visada — Švedijos pusėje. Šių metų sausį istorija pasikartojo, dėl ko išaugo elektros energijos kaina. Papildomai ją augino tuo pačiu metu apribotas jungčių tarp Lietuvos ir Latvijos pralaidumas bei šaltesnių orų nulemtas padidėjęs elektros suvartojimas.
Kas verčia Lietuvą atsisakyti Astravo atominės elektrinės energijos >>
Kaip teigia "Energijos tiekimas" ("Lietuvos energijos" įmonių grupės dalis) vadovas Vidmantas Salietis: "Pernai sausį elektra biržoje kainavo 50,32 Eur/MWh, t.y. 36% daugiau nei šiemet. Prie elektros kainos mažėjimo reikšmingai prisideda pernai pradėjusi veikti "NordBalt" jungtis, kurios ilgalaikis efektas kainai atitinka keltus lūkesčius". Ir jis, ko gero, yra teisus. Bet netikėtose kritinėse situacijose tikrai verta turėti daugiau pigių alternatyvų. Tai kodėl Lietuva užsispyrusiai kratosi potencialiai naudingo bendradarbiavimo su Baltarusija?
Kodėl Lietuva nenori Astravo AE elektros energijos
Šiandien, turbūt, jau mažai kas prisimena vieną 2010 metų įvykį, kai Baltarusijos užsienio reikalų ministerija ir JAV Valstybės departamentas išplatino bendrą Baltarusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Martynovo ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretorės Hillary Clinton pareiškimą, kuriame Amerika deklaruoja paramą pirmajai Baltarusijos atominei jėgainei. Dar daugiau, Lietuvos užsienio reikalų ministerija tada pareiškė, kad Vilnius supranta ir pritaria tokiai JAV pozicijai.
Šis epizodas puikiausiai parodo, kiek politizuota ir pritempta yra Lietuvos nuomonė Astravo AE klausimu. Tačiau, pavyzdžiui, Latvija ne tokia kategoriška, kalbant apie baltarusiškos elektros importo ribojimą. Taip, Lietuvos energetikos ministras ir Latvijos vicepremjeras bei ekonomikos ministras susitarė pavesti ekspertams parengti konkrečias priemones jos patekimo į Baltijos šalių rinką ribojimui, bet negalima teigti, kad šis susitarimas kardinaliai keičia ankstesnę latvių poziciją, kurios esmė — daugiau saugumo, o ne boikotas. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis neatmetė galimybės, kad tokiu būdu kaimynai tikisi iš Baltarusijos sulaukti daugiau krovinių per Ventspilį, o ne per Klaipėdą.
Skamba taip, tarsi Latvija būtų išdavikė, bet iš tiesų ji tik stengiasi daryti tai, kas jai naudinga, o jeigu Lietuva iškelia politiką aukščiau už ekonomiką — čia jos pasirinkimas. Bet iš tiesų jis gali būti ne visai politinis. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvos bankinį sektorių kontroliuoja skandinavai. Dabar jie įsitvirtina šalies elektros energijos rinkoje, ir konkurentų tiems patiems švedams čia nereikia. Tad pigios baltarusiškos elektros energijos, galimai, nereikia ne tiek Lietuvai, kiek jos gamintojams, esantiems kitame "NordBalt" kabelio gale.
P.S. Aukščiau minėtame įstatyme dėl elektros energijos importo iš trečiųjų šalių ribojimo yra viena įdomi nuostata: "Į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti". O "energetikos sistemos patikimumas" yra sąvoką, kurią, reikalui esant, galima interpretuoti labai įvairiai…
