Respublikos išvadavimo metu žuvo daugiau nei 80 tūkstančių sovietų karių ir karininkų — vien tik broliškų kapų Lietuvoje šiandien yra daugiau nei 160; karių ir paprastų piliečių, kurie kovojo prieš nacius, žygdarbis buvo įamžintas akmenyje ir lieka gyvas tų širdyje, kurie švenčia Didžiąją Pergalę.
Sputnik Lietuva siūlo pažvelgti į karo ir pokario Lietuvos nuotraukas, o taip pat paminlkus ir monumentus, pastatytus šalies teritorijoje kruviniems laikams paminėti.
Paminklas "Motina" Pirčiupių kaime, kuris buvo visiškai sudegintas nacių Didžiojo Tėvynės karo metu.
Danutė Stanelienė (Markauskienė) — pilna Šlovės ordino kavalierė, Didžiojo Tėvynės karo veterane. Kariavo 167-ajame šaulių pulke 16-oje Lietuviškojoje divizijoje Baltarusijoje, Lietuvoje, Rytų Prūsijoje.
Vainikų padėjimas prie karių-išvaduotojų paminklo Vilniuje 30-ųjų Lietuvos išlaisvinimo metinių proga.
Memorialinis ansamblis fašizmo aukoms buvo pastatytas ant Žvaginių piliakalnio, toje vietoje, kur iki karo buvo Ablingos kaimas, kurį vokiečių kariai su visais gyventojais sudegino 1941-ųjų birželio 23 dieną.
Klaipėda po išlaisvinimo nuo nacių okupacijos 1945-aisiais, reprodukcija.
Kauno tvirtovė. Nacistinės Vokietijos okupacijos metu fortas buvo naudojamas kaip masinio žmonių naikinimo vieta.
Sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, laikraščio "Tiesa" vyriausiasis redaktorius Genrikas Zimanas prie žeminės, kurioje buvo vienas iš partizanų būrio štabų Didžiojo Tėvynės karo metu.
Paminklas "Pirčiupių motina" primena tragišką Pirčiupių kaimo istoriją. Pirčiupiuose 1944 metų birželio 3 dieną hitlerininkai sudegino kaimą. Liepsnose žuvo 119 žmonių, pelenais virto 27 sodybos.
Naciams atsitraukiant sugriautas geležinkelis.
Paminklas "Kryžkalnio motina" sovietinei armijai išvaduotojai (1990 metais skulptūra demontuota).
Raudonosios Armijos viršila, viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų, pilna Šlovės ordino kavalierė Danutė Stanelienė (dešinėje).
Tarybinė lietuvių partizanės, Tarybų Sąjungos didvyrės Marijos Melnikaitės paminklas Zarasuose (dabar Grūto parke).
Skelbimas prie įėjimo į karo belaisvių lagerį išlaisvintame Kauno mieste.
Paminklas sovietų kariams, žuvusiems per Lietuvos išvadavimą, Kuršių nerija.
Pamuštas tankas KV-1 Kauno rajone, 1941 metai.
Skulptūrų parkas Klaipėdoje.
