— Labas, Artūrai! Sveikinu su Pergalės diena!
— Ir tave, Vladimirai, su švente! Iš Antakalnio kapinių važiuoji?
— Taip, aš kartu su žmona ir vaikais visada gegužės 9-ąją apsilankau prie Sovietų karių, kurie žuvo per Lietuvos išvadavimą nuo rudojo maro, memorialo. O prieš dieną dar spėjome apsilankyti pas žmonos tėvus Mickūnuose ir ten padėjome gėlių prie paminklo — jis stovi šalia kelio Vilnius-Lavoriškės.
— O mes su žmona ir vaikais buvome Paneriuose. Matėme, kaip Dalia Grybauskaitė padėjo vainiką prie paminklo, ten dar buvo žmonės iš Vyriausybės ir diplomatai. Juk pats žinai, Europa nesutinka su Rusija dėl Sovietų Sąjungos vaidmens pergalėje prieš fašizmą. Bet aš manau, kad pergalė prieš fašizmą — ne priežastis diskusijoms ir nesantaikai. Ir daug kitų Lietuvos gyventojų, kurie yra visai nutolę nuo politikos, taip pat mano.
Mano senelis buvo Raudonosios Armijos karys, žuvo 1943 metais Kurske. Tai ką, aš dabar turiu nekęsti Rusijos vien už tai, kad senelis žuvo tuo metu, kai išvadavo Rusijos žemę nuo fašistų? Juk vėliau ir rusai kartu su lietuviais išvadavo Lietuvą. Dešimtys tūkstančių karių žuvo Vilniaus primiesčiuose.
— O mano senelis karo metu dingo Kolymos lageriuose. Bet jo žmona — mano močiutė visuomet gegužės 9-ąją su ašaromis ir be pykčio širdyje ateidavo prie sovietų karių kapų. Savo anūkus ji visuomet mokė prisiminti fašistų žiaurumą Lietuvos okupacijos metu. Pamenu, ji pasakojo, kaip savo akimis matė žydų ir Raudonosios Armijos kalinių, kuriuos vesdavo sušaudyti, kolonas netoli 9-ojo forto Kaune. "Negalime leisti, kad blogis sukeltų dar didesnį neapykantos ir keršto blogį. Laikas visiems susitaikyti…", — sakydavo mums močiutė prieš mirtį. Šviesus ir išmintingas žmogus!
— Aš einu į mokyklą pasiimti anūką ir kartu eisime į Antakalnio kapines. Papasakosiu jam, kaip aš prisimenu karo istoriją. Bet tai sunkus uždavinys — parinkti tinkamus žodžius…
— O mano anūkės mokytoja kiekvieną gegužės 9-ąją atveda vaikus prie memorialo ir surengia ten "gyvos istorijos" pamoką. Net kai 2014 metų pavasarį, kai vyko Euromaidanas ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo nešvesti Pergalės dienos gegužės 9-ąją, o mokyklų administracijoms uždraudė vesti vaikus prie memorialo, mano anūkės mokytoja nepakluso ir nuvedė vaikus padėti gėlių prie paminklo. Taigi, ne viskas taip blogai su Lietuvos gyventojų sąžiningumu, kaip mano užsieniečiai skaitydami lietuvišką žiniasklaidą.
— Sutinku su tavimi, Vladimirai. Užsukite su žmona į svečius vakare. Išgersime už Pergalę, prisiminsime artimuosius. Mes juk su tavimi taip pat tarnavome Sovietų kariuomenėje — toje, kuri sunaikino fašizmą. O šio mūsų asmeninės istorijos puslapio mes niekada neperbrauksime.
— Būtinai užeisime. Iki vakaro.
