VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas atvyksta į Lietuvą oficialaus vizito, kurio metu susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite ir Lietuvos, Latvijos ir Estijojos gynybos ministrais, praneša prezidentės spaudos tarnyba.
Tai pirmasis atsakingo už JAV gynybos politiką pareigūno vizitas į Baltijos šalis, "rodantis išskirtinį Amerikos dėmesį Lietuvos ir Baltijos šalių saugumui", sakoma Prezidentūroje.
Grybauskaitė ir Mattisas aptars dvišalį karinį bendradarbiavimą ir konkrečias priemones, kurios dar labiau sustiprins Lietuvos ir regiono saugumą. Be to, planuojama aptarti pasirengimą artėjančiam NATO šalių vadovų susitikimui, kuris gegužės 25 dieną vyks Briuselyje. Po susitikimo prezidentė ir JAV gynybos ministras kalbės spaudai.
Pentagono vadovo susitikimo su Lietuvos, Latvijos ir Estijojos gynybos ministrais metu daugiausia dėmesio bus skiriama karinio trijų Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo klausimams.
Vizito metu Mattisas aplankys generolo Silvestro Žukausko karinę bazę Pabradėje, susitiks su JAV ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadovybe, o taip pat su NATO taktiniu vienetu, dislokuojamu Lietuvoje.
Pajėgų didinimas
2016 metų liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo priimtas sprendimas, siekiant "stiprinti rytinį aljanso flangą", dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Jas formuoti įsipareigojo Didžioji Britanija, Vokietija, Kanada ir JAV.
NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo kariai, kitais metais — Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių.
Vasario pradžioje karinę tarnybą Lietuvoje pradėjo 120 karių iš JAV pėstininkų divizijos. JAV pajėgos Baltijos šalyse vykdo rotaciją nuo 2014 metų. Nauja JAV karių pamaina į Lietuvą atvyko su 10 tankų "Abrams", penkiomis pėstininkų kovos mašinomis "Bradley" ir kita karine įranga.
Toks beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos ― NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.