VILNIUS, gegužės 14― Sputnik. Lietuvoje prasidėjo eilinė aukštojo mokslo reforma, tačiau aiškumo joje kol kas nedaug. Naujoji šalies valdžia ketina mažinti universitetų skaičių, bet kaip viskas vyks, kas bus su dėstytojais ir studijų programomis, niekas tiksliai nežino. Tuo metu pagrindinė problema, galimai, yra visai kita.
Reforma numato tris pagrindinius žingsnius: aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, kad be prievartos šalyje liktų keturi (du tarptautinio lygio Vilniuje ir Kaune bei du technologiniai) universitetai; studijų programų pertvarką, nes, kaip pareiškė premjeras Saulius Skvernelis, šiuo metu jų Lietuvoje yra 1800 (o turėtų likti 700), ir 40 programų faktiškai konkuruoja tarpusavyje; finansavimo sistemos pertvarką, siekiant užtikrinti nemokamas bakalauro studijas ir pakelti dėstytojų atlyginimus.
Pagrindinis reformos tikslas, anot jos autorių — gerinti aukštojo mokslo kokybę. Dar vienas svarbus momentas — rengti profesionalus, atsižvelgiant į verslo ir viešąjį interesą, ką turėtų prižiūrėti Studijų kokybės vertinimo centras, kuris kartu su verslininkais vertins, ar parengtas specialistas atitinka rinkos ir mokslo poreikius.
Ar pavyks tinkamai įgyvendinti reformą?
Aukštojo mokslo sistemos pertvarka yra labai rimtas dalykas, kuris reikalauja atsižvelgti į daugybę administracinių bei žmogiškųjų niuansų ir turi ilgalaikes pasekmes visos valstybės raidai, kadangi nuo švietimo reformos priklauso šalies ekonomikos ir viešojo sektoriaus funkcionavimas.
Ar dabartinė Lietuvos valdžia yra pajėgi susidoroti su tokio masto iššūkiu? Didesnė valdančiųjų dalis yra politikos naujokai, neturintys didelės sisteminių pokyčių patirties. Ligi šiol nei viena jų iniciatyva nepraėjo sklandžiai (ar tai būtų Darbo kodekso taisymas, ar šildymo lengvatų peržiūra). Kol kas susidaro įspūdis, kad „Valstičiai" griebiasi visko, bet potencialo kokybiško rezultato pasiekimui neturi.
"Švilpukų" akcija prieš mokslo metų ilginimą įvyko Vilniuje >>
Kaip po susitikimo su ministru pirmininku pažymėjo Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, reformos būtinybės supratimas yra, bet yra ir nerimo, nes, pavyzdžiui, neaišku, kaip būtų jungiamos dvi matematikos katedros — matyt, nešališko konkurso būdu, bet remiantis kokias kriterijais turėtų vykti šis konkursas? Taip pat jis pabrėžė, kad kai kurių universitetų tikslai yra skirtingi: vieni stengiasi gerinti mokslo kokybę, kiti — išgyventi, o kai prioritetai skiriasi, nelengva susitarti.
Ir tai tik keli iš daugybės iki galo neatsakytų klausimų, kurie neleidžia teigti, kad aukštojo mokslo reforma Lietuvoje yra tinkamai paruošta ir bus įvykdyta kelių metų bėgyje. O gal jos nelabai ir reikia?
Pagrindinė problema — darbo vietos
Kaip minėta aukščiau, pagrindinis pertvarkos tikslas — gerinti aukštojo mokslo kokybę. Bet ar ji šiandien Lietuvoje yra tokia bloga? Jeigu būtų taip, kaip bandoma sakyti, Lietuvos emigrantai Europoje, turbūt, negalėtų rasti sau darbo. O jie randa, ir tai ne tik braškių rinkimas ar lagaminų permetimas oro uoste — išvažiuoja gerai paruošti inžinieriai, statybininkai, IT specialistai, medikai.
Tai gal pirminis tikslas turėtų būti išsaugoti šalyje paruoštus specialistus? Pažymėtina, kad pagal prognozes 2020 metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas stos 55 proc. mažiau nei 2011 metais. Todėl šiandien kiekvienas būsimas studentas bet kuriam universitetui ar kolegijai yra aukso vertės (nes įstojęs atsineša vadinamąjį krepšelį), ir taip yra ne tik dėl demografinių priežasčių — jauni žmonės vis dažniau važiuoja mokytis į užsienį jau po mokyklos, nes tiesiog nemato ateities Tėvynėje.
Grybauskaitė: Lietuvai verta pasinaudoti Suomijos mokslo reforma >>
Tokiu būdu, pradėti reikia ne nuo aukštųjų mokyklų, kurios tegul konkuruoja tarpusavyje dėl studento (kas savaime skatina gerinti studijų programas ir efektyvinti finansavimo modelius), o „nuo galo" — ekonominio augimo, kuris sukurtų naujas darbo vietas ir taip paskatintų didesnę dalį jaunų specialistų likti Lietuvoje bei kurti čia šeimą (suprask, padidintų būsimų studentų skaičių), užtikrinimo.
