VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Šiuo metu yra būtina reikšminga ir neatideliotina pensijų sistemos partvarka, praneša Lietuvos bankas, atlikęs šalies pensijų sistemos tyrimą.
Be reikšmingų ir neatidėliotinų pertvarkų būsimų pensininkų būklė tik blogės, praneša Lietuvpos bankos spaudos tarnyba.
Lietuvos bankas pateikė pasiūlymų paketą, kuris galėtų padėtį pakeisti, jeigu dėl būtinų priemonių įgyvendinimo būtų pasiektas ilgalaikis politinis susitarimas.
"Mūsų pozicija vienareikšmė — dabartinis pensijų sistemos modelis nėra pakankamai gyvybingas. Emigracijos mastas, mažas gimstamumas, senstanti visuomenė — ši faktų visuma pranašauja, kad, artimiausiu metu nesiėmus reikšmingų pertvarkų, valstybei nepavyks užtikrinti pakankamų gyventojų pajamų senatvėje nedidinant valstybės skolos", — sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, Lietuvos banko ekonomistų ir mokslininkų rengto tyrimo pagrindu Lietuvos banko valdyba patvirtino pasiūlymų paketą, kuris padėtų atremti iššūkius.
Pasiūlymai sugrupuoti pagal strategines kryptis, kuriomis siekiama didinti I pakopos pensijų sistemos tvarumą nepalankių tendencijų akivaizdoje ir spręsti pajamų ir socialinės nelygybės problemas įvairioms gyventojų grupėms taikant nuoseklius apmokestinimo principus ir užtikrinant tvirtą įmokų bei išmokų tarpusavio ryšį.
Konkrečios siūlomos priemonės:
- teisinti asmenines sąskaitas
- įtvirtinti lankstesnes vyresnio amžiaus gyventojų darbo ir išėjimo į pensiją formas
- įteisinti privalomą gyvenimo ciklo investavimą kaupiantiems pensiją II pakopoje
- paskatinti deramo lygio kaupimą
Lietuvos bankas taip pat siūlo pensijų reformos kontekste dar kartą įvertinti III pakopos pensijų fondų mokestinės lengvatos tikslingumą, t. y. ar ji pasiekia tikslą skatinti visų gyventojų pajamų grupių kaupimą senatvei.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, gyvybiškai reikalingiems pokyčiams būtinas plataus spektro ilgalaikis politinis susitarimas. Tokių susitarimų pavyzdžių yra Švedijoje ir Norvegijoje.
"Pensijų sistema Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su politiniu ciklu. Trumpojo laikotarpio problemos buvo spręstos sistemos sąskaita, o nenuoseklūs pasiūlymai kraipė fundamentalius pagrindus. Tai mažino pasitikėjimą pačia pensijų sistema, ją išbalansavo. Laikas tam padėti tašką", — sako Vasiliauskas.
Pasak jo, pirmas klausimas, į kurį, prieš pasirašant politinį susitarimą, turi būti atsakyta — kiek svarbos pertvarkydami pensijų sistemą teiksime vartojimo išlyginimo per gyvenimo trukmę ir kiek pajamų nelygybės bei skurdo mažinimo siekiams. Ir koks turėtų būti šių, kartais vienas kitam prieštaraujančių siekių santykis. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti konstruojami reformą įgyvendinantys mechanizmai. Esant didelės nelygybės problemai Lietuvoje, būtent šis tikslas gali būti svarbesnis.
Lietuvos pensininkai: valdžia, išgirsk mus >>
Lietuvos pensijų ir darbo užmokesčio dydžiai lieka žemiausiais Baltijos šalyse.
Nuo 2017 metų pradžio pensijos vidutiniškai padidintos 20 eurų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, nuo sausio pirmosios padidėjo iki 287,57 euro.
Paskutinį kartą pensijos vidutiniškai aštuoniais eurais didėjo nuo 2016 metų sausio, tam reikėjo papildomai skirti apie 74 milijonus eurų.
