Pasaulio sveikatos organizacija pripažino Lietuvą daugiausia alkoholio suvartojančia šalimi.
Apmaudu, kad pasaulis neretai išgirsta apie Lietuvą tik tada, kai joje atsitinka kažkas blogo — arba paaiškėja, kad valstybėje daug savižudybių, arba ji pralenkia visus alkoholizmo srityje. Gera žinia yra ta, kad dabartinė šalies valdžia mato problemą ir bando ja spręsti. Bloga — jai nelabai sekasi tai daryti: tiek dėl nesugebėjimo suvokti iššūkio esmės, tiek dėl politinių ambicijų.
"Valstiečiai" prieš socdemus
"Valstiečiai" parengė eilę pasiūlymų, kurie, jų nuomone, turėtų padėti sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Tačiau socialdemokratai nesutiko paremti kelių koalicijos partnerių iniciatyvų.
Vienas iš "valstiečių" lyderių Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad nuo balsavimo šiuo klausimu priklausys koalicijos likimas. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jo vyriausybė tam tikrais atvejais jau dirba mažumos sąlygomis, o koalicijos partneriai elgiasi taip, tarsi norėtų ją sužlugdyti.
Naujas socdemų vadovas Gintautas Paluckas atkirto, jog tokio pobūdžio ultimatumai skamba keistai, tuo labiau, kad iš penkiolikos pasiūlymų socdemai (pagrįstai) nepritarė tik trims (pavyzdžiui, siekiui riboti prekybą alkoholiu nemokamuose renginiuose).
Viena vertus, šį valdančiųjų ginčą galima suprasti kaip "valstiečių" bandymą parodyti, kas koalicijoje šeimininkas, ir naujo socialdemokratų lyderio norą sustiprinti savo ir partijos politines pozicijas. Kita vertus, vyriausybės pasiūlymai jau ne pirmą kartą (prisiminkime kad ir planuojamą, bet tinkamai neparuoštą švietimo reformą) yra padriki ir neapgalvoti (pavyzdžiui, noras uždrausti prekybą alkoholiu lauko kavinėse).
Galiausiai, socdemai kapituliavo (matyt, pagalvojo, kad šiam kartui priešintis pakaks ir geriau kol kas likti koalicijoje), ir visos "valstiečių" iniciatyvos buvo patvirtintos. Tačiau svarbiausia, kad eilinį kartą nesimato politinio (valstybinio) sutarimo bei giluminio problemos suvokimo, ir bandoma ją spręsti vadovėlinėmis priemonėmis, kurios gali tikti vienoje šalyje, bet neduoti rezultato kitoje.
Kodėl Lietuva geria
Šalis neturi efektyvios jaunimo ir visuomenės sveikatos politikos. Visos Lietuvos mastu atliktas moksleivių gyvensenos tyrimas parodė, kad 4% mokinių vartojo narkotikus, vienas iš penkių vaikų per pastaruosius 12 mėnesių rūkė, trečdalis vartojo alkoholį, ir tik vienas iš dešimties moksleivių sportavo, kas suprantama dar ir todėl, kad jaunimo sportas Lietuvoje šiandien yra didelė prabanga (pavyzdžiui, ledo ritulio sekcijos lankymas). Studentų tarpe, rodikliai, greičiausiai, būtų dar liūdnesni. Kartais tiesiog nemalonu savaitgalio vakarais išeiti į miestą ir stebėti jame grupes neblaivių jaunuolių.
Vyresnę kartą auklėti per vėlu. Ji arba išvažiuoja, arba geria, nematydama perspektyvos Tėvynėje. Jeigu šie žmonės gautų darbo, jie tiesiog neturėtų laiko gerti. Statistika rodo, kad šalies ekonomika auga, bet emigracija nemažėja, o Pasaulio sveikatos organizacijos verdiktas negailestingas.
Trumpai sakant, kova su alkoholiu kaip kova su narkomanija: jokie akcizų didinimai ir/ar ribojimai nepadės — ypač kai jie yra koalicinių žaidimų įkaitai ir įvedami postsovietinėje Lietuvos visuomenėje, kuri visada ras nelegalią išeitį. Žmogus su valstybės pagalba pats turi suvokti, kad svaigalai yra blogis, ir turėti galimybę surasti darbą gimtajame mieste, o ne Londone ar Osle.
Kaip teisingai pažymėjo Lietuvos prezidentės patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Lina Antanavičienė, reikia taikyti priemones taip, kad visuomenė priimtų sąmoningus sprendimus.
