VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Gamtosaugininkai ieško sprendimų, kaip apsaugoti žemės ūkius nuo laisvėje gyvenančių stumbrų, be to, kaip paįvairinti Lietuvos stumbrų populiacijos genotipą.
Šiuo metu laisvėje gyvenančių stumbrų buveinės yra Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.
Padaro daug žalos žemės ūkio kultūroms
Populiacija buvo dirbtinai sukurta intensyvios žemdirbystės teritorijose su fragmentiškais lapuočių miškais. Tokiose buveinėse stumbrai yra priklausomi nuo žemės ūkio kultūrų, sezoniškai sudarančių didelę maisto raciono dalį. Kadangi stumbrai pašaro ieško daugiausia laukuose, jie žemės ūkio kultūroms padaro daug žalos, jas ėsdami, trypdami ir nugulėdami.
Prisiminkime, kad 1969-1972 metais 10 belovežinės kilmės stumbrų į Pašilių stumbryno (Panevėžio rajone) aptvarus atvežta iš Rusijos centrinio stumbryno. Pirmieji aptvare gimę stumbrai į laisvę pradėti leisti 1973 metais. Pastaruosius kelerius metus stumbrų skaičius sparčiai didėjo. 2012 metais laisvėje gyveno 82 stumbrai, o 2016 metais — jau 182 stumbrai.
Stumbrų genetinė įvairovė skurdi
Dar viena problema ta, kad Lietuvos stumbrų populiacija, gyvenanti laisvėje, neturi galimybių susijungti su kitų šalių populiacijomis. Dėl to yra didelė kraujomaišos tikimybė. 2015 metais atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvos stumbrų genetinė įvairovė skurdi.
Pagrindinis būdas šiai grėsmei sumažinti — stumbrus perkelti į regioną, esantį arčiau kitų šalių stumbrų populiacijų. Jei bent dalis Lietuvos stumbrų gyventų pietų Lietuvoje, susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su Baltarusijos bei Lenkijos stumbrų populiacijomis.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dar šiais metais planuoja pateikti prašymą, kad iš ES struktūrinių fondų būtų paskirta lėšų projektui "Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas", kuriuo bus siūloma perkelti dalį laisvėje gyvenančių stumbrų populiacijos į laikinus aptvarus, juos adaptuoti ir išleisti į laisvę jiems tinkamuose biotopuose.
Adaptacijos aptvarą numatoma steigti Dzūkijos nacionaliniame parke, Dainavos girioje. Šalia stumbrų išleidimo vietos yra Stėgalių gamtinis kompleksas, kuriame tikėtina ir gyvens išleisti į laisvę stumbrai. Bendras Stėgalių gamtinio komplekso plotas yra 540 hektarų, čia vyrauja derlingesni ir drėgnesni dirvožemiai, o tai lemia gerokai įvairesnę miškų struktūrą. Stėgalių gamtiniame komplekse gyvena daugelis būdingiausių Lietuvoje stambiųjų kanopinių žinduolių.
