Pagal Europos fondų struktūrinių finansavimų programą, suplanuotą 2014-2020 metams, Lietuva turi gauti iš ES beveik septynis milijardus eurų. Šie pinigai skiriami iš ES regioninės plėtros, Sanglaudos ir Europos socialinio fondų.
Ačiū Briuseliui!
Suskirstę visus pinigus į septynerius programos gyvavimo metus, gauname apie milijardą eurų per metus. Iš kitų šaltinių, įskaitant ir paramą ne iš ES, kiekvienais metais Lietuva gauna dar iki milijardo eurų.
Taigi, šalis, kuri 2017 metais turi 8,5 milijardo eurų biudžetą (numatomos išlaidos siekia 9 milijardus eurų), kiekvienais metais gauna padorią pinigų sumą. Ir jos užtenka "užpildyti" tam tikroms Lietuvos biudžeto išlaidų spragoms.
Pavyzdžiui, 2017 metais už ES lėšas ir kitų rėmėjų pinigus Lietuva ketina finansuoti švietimą ir gynybą už 2 milijardų 78 milijonų eurų. Turint omenyje, kad 2017 metais 405 milijonus eurų Lietuva perves į ES biudžetą, grynas Lietuvos kaip ES narės pelnas kiekvienais metais viršija 1,6 milijardų eurų. Kita vertus, Lietuvos biudžetas paprastai deficitinis. Pavyzdžiui, 2017 metais deficitas siekė apie 558 milijonus eurų, o ši suma didesnė už tą, kurią Lietuva skiria ES biudžetui.
Brexit: vien negatyvumas ir pinigų trūkumas
Bet artimiausiu metu, dar prieš minėtos ES programos pabaigą, atsiras pagrindas rimtai susirūpinti. Viskas dėl to, kad Didžioji Britanija, kuri yra viena stambiausiu ES biudžeto šaltinių, planuoja palikti Bendriją. Siekiant išsaugoti iki 2020 metų suplanuotas išlaidas, Europos politikai reikalauja iš Londono iki 100 milijardų eurų kompensacijos tuo atveju, jeigu šalis paliks euro zoną iki 2019 metų.
Tačiau Didžioji Britanija prieštarauja, tvirtindama, kad ne ji skolinga, o jai skolingi. Jeigu viskas taip toliau ir vystysis ir Briuseliui nepavyks išprašyti iš Londono rimtos kompensacijos, tai Europos Sąjungai teks daryti sunkų pasirinkimą. Likusios stiprios ekonomikos turės arba prisiimti Britanijos išlaidas, arba tam tikru procentu apkarpyti ES biudžetą iki 2020 metų. Pirmojo scenarijaus atveju Lietuvai pasiseks, tačiau labai sunku bus įtikinti prancūzus ir vokiečius prisiimti šias išmokas. O antrojo scenarijaus atveju šalis turės rimtas problemas — kasmetinės lėšų įplaukos žymiai sumažės.
Kuo toliau — tuo sunkiau
Pradedant nuo 2021 metų ES teks gyventi jau pagal naują finansinį planą, ir čia viskas kur kas liūdniau. Kaip neįtikinėtų lietuviai patys savęs ir kitus, kad gyvena blogai, ES yra dar labiau neturtingesnės šalys, kurios labiau stokoja subsidijų iš centrinių struktūrų.
Be tokio stipraus donoro kaip Didžioji Britanija, ES biudžetą teks apkarpyti, o finansinės pirmenybės bus teikiamos Rumunijai ir Bulgarijai, visai ne lietuviams arba lenkams, kurių gyvenimo lygis aukštesnis.
Be to ES, įžeista Didžiosios Britanijos sprendimu palikti Bendriją, pasistengs priimti naujokus, siekdama įrodyti, kad viskas tvarkoje ir prie įjėjimo stovi eilė. Akivaizdžios kandidatės į ES narystę yra Serbija ir Albanija, kurios pirmos pradės prašyti ES pagalbos ir atstums Baltijos ir Centrinės Europos šalis.
Labai greitai Lietuva gali likti tik su savo pinigais, teks užmiršti apie buvusias dosnias išmokas, ir tam šalis turi pasiruošti. Jai teks priprasti prie to, kad daugiau nebebus dosnių grantų skirtingiems projektams, kurie gerino ekonomiką ir kurdavo naujas darbo vietas.
Beje, šie projektai ne visada buvo reikalingi — pavyzdžiui geležinkelio stotelė iš Vilniaus oro uosto į miestą, kur traukinių tenka laukti ilgiau nei nuvažiuosi iki centro troleibusu arba mikroautobusu.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
