VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vasaros karščiai dažnai būna tiesiogiai susiję su ūmių žarnyno infekcijų protrūkiais, apsinuodijimais maistu, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Anot specialistų, šiltuoju metų laiku suintensyvėja mikroorganizmų, tarp jų ir patogeninių (ligas sukeliančių) biologinis vystymasis, žymiai sutrumpėja laikas, per kurį mikroorganizmai dauginasi ir auga.
Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Sadūnaitės, kasmet 85-90% visų šalyje registruojamų apsinuodijimo maistu protrūkių kyla dėl namų sąlygomis netinkamai pagaminto, nesaugaus maisto.
Vyriausioji specialistė primena, kad iškylos metu gamtoje ruošiant maistą naudinga žinoti ir laikytis penkių pagrindinių taisyklių, kurios padės išvengti nemalonių situacijų.
Tinkamos priemonės ir tara
Išvykoms gamtoje reikėtų įsigyti optimalaus dydžio šaltkrepšį su šaldymo kasetėmis (greitai gendantiems maisto produktams) arba automobilinį šaldytuvą, taip pat vienkartinių indų, iš kurių galėtumėte valgyti, didesnių talpų geriamajam vandeniui laikyti, lengvai valomų plastikinių ar vienkartinių popierinių indų, rankoms plauti skirtų medžiagų ir priemonių, vienkartinių popierinių rankšluosčių, servetėlių, tuščių šiukšlių maišų atliekoms surinkti, vienkartinę staltiesę ar kitą dangalą stalui padengti, aštrių peilių, šakučių, šaukštų, bent porą pjaustymo lentelių.
Švieži ir kokybiški produktai
Iškylai gamtoje geriausia rinktis negreit gendančius, ilgo vartojimo termino kietuosius sūrius, konservuotus ar džiovintus mėsos gaminius, vaisius, riešutus, sausus konditerijos gaminius (be kremų ar įdarų).
Prie keptos mėsos ar žuvies patiekalų gamtoje puikiai tiks kuo paprastesni ir natūralesni produktai, pavyzdžiui, švieži agurkai, pomidorai, lapinės salotos, svogūnai ar kitos daržovės.
Iškyloms pirkti reikia tik geros kokybės, šviežius maisto produktus, nenaudoti produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai besibaigiantys ar visai pasibaigę, produktų su pradiniais gedimo požymiais — pakitusios spalvos, kvapo ir taip toliau.
Specialistė pataria vengti vežtis iš anksto namuose paruoštas mišraines su majonezu, grietine ar aliejumi, įvairius užtepus, kremus, paštetus, šaltieną, drebučius, kurie karštą vasaros dieną genda ypač greitai.
Reiktų prisiminti, kad dešrelių ar kitų mėsos gaminių, kurių ženklinimo etiketėse nurodytas maisto priedas E 250 (nitritinė druska), negalima kepti ant atviros liepsnos.
Tinkama maisto ruoša ir higiena
Namuose prieš kelionę galima tekančiu vandeniu nuplauti iškylai skirtas daržoves, vaisius, uogas. Visi maisto produktai turėtų būti tvarkingai susidėti į uždaromas plastikines dėžutes, krepšelius ar užspaudžiamus maišelius.
Duoną geriau raikyti vietoje, todėl jai vežti tinka didesni popieriniai maišeliai, medinės dėžutės, pinti krepšeliai. Maisto produktus kraunant į transporto priemonę, juos reikia atidžiai surūšiuoti, atskirti žalius nuo termiškai apdorotų, plautus nuo neplautų.
Norint išvengti kenksmingų bakterijų dauginimosi, paruoštus šaltus produktus reikėtų laikyti šaltkrepšiuose, o karštus — virš žarijų (ne ilgiau kaip dvi valandas, palaikant +68°C temperatūrą). Keptas karštas daržoves taip pat rekomenduotina nedelsiant suvartoti.
Gamtoje, kaip ir namų virtuvėje, reikia vengti kryžminės taršos — termiškai apdorotas, pagamintas maistas jokiu būdu neturėtų liestis su žaliavomis. Pusgaminiams ar patiekalams pjaustyti reikia naudoti atskirus peilius ir pjaustymo lenteles, plauti juos prieš ir po naudojimo.
Švarios rankos ir sutvarkytos atliekos
Valgant gamtoje asmeninė higiena — svarbiausia. Iškylautojai, o ypač maisto gamintojai, privalo plauti rankas vandeniu su muilu arba naudoti kitas efektyvias rankų dezinfekcijai skirtas priemones prieš valgio ruošą ir po jos. Būtina plauti ir valyti visus maisto gaminimui naudojamus paviršius bei įrankius, o valgant naudotis įrankiais ir vengti liesti maistą rankomis.
Viena iš dažniausiai daromų klaidų — likučių po iškylų gamtoje ar pobūvių vartojimas. Ilgesnį laiką aplinkos temperatūroje laikytas, nuo dulkių ir vabzdžių neapsaugotas maistas greitai genda, todėl geriau tokio maisto vėliau nevalgyti. Pasibaigus iškylai maisto likučius reiktų sutvarkyti ir išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Svarbu atminti, kad gamtoje palikti maisto likučiai gali tapti užkrečiamųjų ligų šaltiniu ir kelti pavojų tiek laukiniams, tiek naminiams gyvūnams.
