— Labas, Andrejau. Žiūrėk, aš gavau apdovanojimą už tai, kad nubėgau penkis kilometrus šeštajame "We Run Vilnius" maratone. Mes su visa šeima jau trečią kartą dalyvaujame šiame sporto renginyje.
— Džiaugiuosi dėl tavęs ir tavo šeimos, Mantai. Bet tuo pat metu aš pasipiktinęs dėl to, kad dėl šio renginio tūkstančiams bėgimo mėgėjų kenčia pusė milijono Vilniaus gyventojų. Sekmadieniais mes su šeima visada lankomės bežnyčioje. Lankomės Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų bažnyčioje senamiestyje, Užupio rajone. Viešoju transportu ten nuvažiuoti sunku. Ryte dar užsukame pas tėvus į Karoliniškes, juos taip pat pasiimame į bažnyčią. Ir štai, praeitą sekmadienį, kuomet stačiatikiai šventė didelę šventę ― Trejybės dieną, mes negalėjome nuvykti į šventines Mišias. Ir viskas dėl to, kad tu su šeima bėgai maratoną, organizatoriai uždarė visus kelius į bažnyčią. Niekur aplink bažnyčią nebuvo galima mašinos pastatyti.
Mano tėvams jau daugiau nei 80 metų ir nueiti apie pusantro kilometro iki bažnyčios jiems būtų sunku. Štai ir teko mums apie 40 minučių pasivažinėti aplink miestą, kad nueitume į bažnyčią, tačiau taip ten ir nepatekome.
— Bet juk tai sveika — kelis kilometrus iš ryto nueiti, pakvėpuoti grynu oru. Be to, viešuoju transportu nuvažiuoti galima greičiau. Juk troleibusai ir autobusai važiuoja tuščia eismo juosta, o automobiliai stovi kamščiuose. Štai ir Vilniaus meras Šimašius visuomet kviečia atsisakyti automobilio ir atvykti į senamiestį viešuoju transportu. Kalbama, kad greitu metu įvažiavimas į senamiestį taps mokamas, kad ten nors kiek sumažėtų transporto judėjimas.
— Kaip tu paprastai mąstai, Mantai! Mano tėvas turi antros grupės invalidumą ir laisvai judėti negali, į bažnyčią jis gali nuvykti tik mano automobiliu. Jis net šimto metrų įveikti negali. Ypač jeigu lauke lyja arba pučia vėjas. O jeigu dar suskaičiuotume savo išlaidas tokiai kelionei… Išvažiuoti iš Pilaitės, kur mes gyvename, iki tėvų Karoliniškėse, o vėliau į senamiestį ir atgal kainuos mums brangiau, nei kelionė automobiliu. Taigi tavo nuomonė apie pasivaikščiojimą tinką jaunimui, o ne seneliams.
— Na ir kur gi mums, maratonininkams, bėgioti? Juk trasa turi būti centre, kad miesto svečiai galėtų pasigrožėti kraštovaizdžiu.
— Kaip tik atvirkščiai, kraštovaizdį svečiai gali pamatyti jau po maratono. O jeigu valdžia rengia maratoną tautos sveikatai gerinti, tai geriau tegul jį rengia tarp pušų ir beržų Vingio parke. Bėgiokite sau nors ištisas paras visus metus. Ir niekam netrukdysite, ir grynu oru kvėpuosite.
— Na jau, Andrejau, tu kažkaip netolerantiškai mąstai! Mes juk irgi miesto gyventojai ir turime teisę naudotis viskuo, kas čia yra — ir keliais, ir prospektais, ir gražiais vaizdais.
— Pagal tavo logiką, Mantai, išeina, kad dauguma vilniečių turi paaukoti savo interesus vardan bėgikų. Ar negalima kaip nors gerbti visų teises? Iki pasimatymo, Mantai. Linkiu naujų laimėjimų maratonuose.
