— Labas, Jonai. Aš vakar visą vakarą stengiausi suprasti, apie ką kalbėjo Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime. Net du kartus pažiūrėjau vaizdo įrašą su jos kalba. Na, korupcija — tai blogai, Rusija — didžiausia pasaulio priešė, irgi aišku. O apie kokią jauną politikų kartą ji kalbėjo, aš taip ir nesupratau. Štai tu atidžiau stebi politika nei aš, tai paaiškink man paprasta kalba — kur reikia eiti, ką daryti ir už ką ateityje balsuoti?
— Visų pirma, Tomai, prezidentė visiems leido suprasti, kad ji ne visiškai patenkinta Vyriausybės, kurią šiandien valdo Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, darbu. O dėl to, kad "valstiečiai" ministru pirmininku delegavo nepartinį Skvernelį, prezidentė tarytum viena ranka muša Karbauskį, kai kalba apie valdančiosios koalicijos politinį silpnumą, o kita ranka glosto Skvernelį ir tokiu būdu sėja nesantaiką Karbauskio-Skvernelio tendeme.
O kas liečia sąžiningų politikų "jauną kartą", tai čia, manau, net spėlioti nereikia. Sąžiningiausia ir nekorumpuota Lietuvos partija — konservatoriai, kuriems vadovauja jaunas ir energingas patriarcho anūkas Gabrielius Landsbergis. Būtent jis, apžvalgininkų nuomone, gali atnaujinti ir padidinti rinkėjų pasitikėjimą Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionimis demokratais. Tai liečia ir Lietuvos liberalus, kuriuos Grybauskaitė globoja. Būtent į šias dvi partijas ir jų lyderius — Landsbergį ir Šimašių — prezidentė sudeda visas viltis.
— O kodėl tik į juos? Juk, atsižvelgiant į pernai metų Seimo rinkimų rezultatus, konservatoriai ir liberalai — tai ne visa Lietuva, ir jų politiką palaiko mažiausia šalies gyventojų dalis. Bet aš taip suprantu, kad vidaus politikos klausimais prezidentė ir su šia Vyriausybe, ir su buvusia, visuomet palaiko būtent šios tautos dalies požiūrį. Kodėl gi ji palaiko ne daugumą?
— Iš pradžių prisimink, kas pirmą kartą iškėlė ir palaikė Dalios Grybauskaitės kandidatūrą 2009 metų prezidento rinkimų metu? Konservatoriai. Kieno nuomonės visus šiuos metus klausosi prezidentė? Konservatorių patriarcho — Vytauto Landsbergio. Ir čia viskas teisingai. Profesorius — daugiausia patirties turintis išmintingas Lietuvos politikas. Jis visada intuityviai jaučia, į kurią pusę reikia vesti tautą. Iš pradžių — toliau nuo TSRS, vėliau — į ES ir NATO, dabar ― prieš Rusiją. O dėl to, kad patriarcho sveikata ir jėgos jau ne tokios stiprios, tai savo idėjas jis transliuoja per jaunus ir energingus — Grybauskaitę valstybės lygyje, o partijoje per savo anūką Gabrielių. Aš tikiu, kad mes einame tinkama linkme, o tiems, kas to dar nesuprato, mes paaiškinsime populiariai.
— Suprantu, kad šalies vidaus problemos — tai skirtingų politinių ir verslo grupuočių kovos laukas. Bet išorinėje arenoje visi valdantieji politikai vieningai pasisako prieš Rusiją. Reiškia, jie gali pasiekti tarpusavio supratimą!
— Na, išorės politikos Lietuva šiuo metu pati nenustato. Visi gi puikiai supranta, kad mes — maža ir neturtinga šalis, ir reikšmingo vaidmens pasaulio politikoje neatliekame. O tai reiškia, turime laikytis "pasaulio stipruolių" nurodymų. Štai nurodė mums "daryti šunybes" Rusijai, ir mes tai darome. Rytoj lieps "draugauti" su Maskva — ir mes pirmieji išsiųsime į Rusiją vyriausybinę delegaciją. Politika — tai didelė šachmatų partija, kurioje Lietuva ― tik pėstininkas.
— Kaip tu, Jonai, gerai išmanai politiką ir aiškini puikiai! Tuomet atsakyk į dar vieną klausimą. Štai 2019 metais turėsime rinkti naują prezidentą. Grybauskaitė jau nebegalės balotiruotis. Už ką gi mes turėsime balsuoti?
— Čia irgi viskas paprasta. 2019 metais Gabrielius Landsbergis dar nebus sulaukęs 40-ies metų ir pagal Konstituciją jis negalės kandidatuoti į prezidentus. Dabartinė valdančioji koalicija, kuriai, deja, vadovauja ne konservatoriai, vargu, ar pakeis įstatymą specialiai "anūkui". O tai reiškia, kad konservatoriai iškels ką nors mažiau žinomą. Bet yra ir toks variantas, kad prezidento rinkimų metu jie palaikys Vilniaus merą, liberalų lyderį Remigijų Šimašių, kad jis galėtų vėliau padėti Gabrieliui Landsbergiui tapti iš pradžių ministru pirmininku, o jau 2024 metais ir prezidentu. Ir tuomet teisingumas nugalės, ir Landsbergių pavardė pasiliks valstybės istorijos skyriuje "Lietuvos prezidentai".
— Eik tu, kokį įdomų man scenarijų pateikei! Dabar belieka tik stebėti, kaip visa tai bus įgyvendinta. Jeigu lygiai taip, kaip tu pasakei, 2024 metais aš tau šampano dėžę pastatysiu "prezidento Landsbergio" inauguracijos proga. Lauksime…
