VILNIUS, birželio 12 — Sputnik. Nemuno aukštupyje prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos vėl naikinami upiniai kraujasiurbiai mašalai, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Pernai jie pradėti naikinti po penkerių metų pertraukos. Paaiškėjo, kad nenaikinant kraujasiurbių mašalų jų populiacija išaugo.
ULAC medikai primena, jog upiniai mašalai — maži, museles primenantys vabzdžiai. Kraujasiurbių upinių mašalų įkandimai nėra skausmingi, nes mašalų seilėse yra ne tik medžiagų, išplečiančių paodžio kapiliarus, kad geriau tekėtų kraujas, bet ir nuskausminančių medžiagų.
Visos šios medžiagos yra toksiškos, tad vėliau sukelia negalavimą, vadinamą simuliotoksikoze, kurios simptomai: odos paburkimas, karščiavimas, širdies darbo, kraujo spaudimo sutrikimai ar net stipri alerginė reakcija.
Nuo simuliotoksikozės galvijas gali nugaišti per 15 minučių. Nėra žinoma atvejų, kad nuo mašalų sukandimų žūtų žmogus, tačiau galvijų ir paukščių mirtys nuo simuliotoksikozės rajonuose, kuriuose gausu kraujasiurbių upinių mašalų, nėra retas reiškinys.
Baltarusijoje atlikti tyrimai parodė, kad nuo upinių mašalų apsaugota karvė per mėnesį duoda vidutiniškai 40 litrų pieno daugiau negu karvė, puolama mašalų.
Pieno, o taip pat mėsos, produkcijos sumažėjimas aiškinamas ne tik fiziologine organizmo reakcija į mašalų seilių toksinus, bet ir tuo, kad puolami upinių mašalų galvijai yra neramūs ir mažiau ėda.
Biologinio preparato panaudojimo metu gegužės mėnesį pagrindinės Lietuvoje kraujasiurbės upinių mašalų rūšies lervų tankis ant vandens augalų buvo mažesnis nei 2016 metais.
Praėjus trims paroms po biologinio preparato panaudojimo nustatyta, kad jis efektyviai veikė Nemuno atkarpoje nuo jo panaudojimo vietos iki Merkinės. Praėjus savaitei po biologinio preparato panaudojimo nustatyta, kad biologinis preparatas efektyviai veikė Nemuno atkarpoje nuo jo panaudojimo vietos iki Alytaus: Nemune ties Alytumi buvo nustatytas 97,5% upinių mašalų lervų mirtingumas.
Dėl sparčiai krintančio Nemuno vandens lygio vyksta intensyvi upinių mašalų lervų migracija pasroviui iš Nemuno dalies, neapdorotos biologiniu preparatu.
Šiuo metu Nemuno pakrantėse skraido uodai trūkliai (jie nekanda) bei pavieniai tik upių slėniuose galvijus puolantys Simulium reptans rūšies upiniai mašalai, vakarais (prieblandoje) netoli drėgnų vietovių gali kąsti smulkieji mašalai (labai smulkūs, vos plika akimi matomi uodukai).
