VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Žemės sklypo Latvijoje savininkas savo "Facebook" paskyroje paskelbė pasipiktinimo kupiną įrašą apie tai, kaip visa NATO karinės technikos ir kareivių kolona pralėkė jo teritorija be jokio įspėjimo, o vėliau pradėjo mokomuosius šaudymus, praneša Sputnik Latvija.
Pasak žemės sklypo savininko, apie planuojamus manevrus jis nebuvo įspėtas ir jo neprašė leidimo judėti jo teritorija.
"Paprastai sako, kad pirmadienis — įtempta ir sunki diena. Gerbiami žmonės, ką jūs pasakytumėte, jei be jokio įspėjimo jūsų teritorija pravažiuotų karinės technikos kolona? O dar po kurio laiko prasidėtų susišaudymas? Karas? Ne, NATO pratybos! Štai, kas yra įtemptas pirmadienis. Nejau tokių klausimų nereikia derinti su žemės sklypo savininku?" — parašė Kristaps Ozolinš, pridėdamas vaizdo įrašą.
Panašus incidentas įvyko tarptautinių NATO pratybų "Pavasario audra 2017" metu. Tada Estijos Kadrinos valsčiaus gyventojas paleido įspėjamąjį šūvį į orą po to, kai karinių pratybų dalyviai įsibrovė į jo sklypą.
Incidentas įvyko gegužės 25 dieną — paskutinę manevrų dieną. Policija gavo pranešimą, kad 56-metų Ochepalų kaimo gyventojas grasino jo teritorijoje esantiems kariams. Buvo pranešta, kad vyras paleido įspėjamąjį šūvį. Incidento metu niekas nenukentėjo.
Dėl šio įvykio pradėtas baudžiamasis procesas. Vyrui gali grėsti bauda ir net laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Lietuvoje birželio 12 dieną prasidėjo tarptautinės pratybos "Geležinis vilkas 2017". Pietų, Vidurio ir Rytinėje Lietuvos dalyse vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 5,3 tūkstančių karių iš Lietuvos ir kitų devynių NATO valstybių.
"Geležinis vilkas 2017" yra Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių pratybų "Saber Strike" ("Kardo kirtis") dalis. Šias pratybas jau septintą kartą planuoja ir organizuoja JAV Sausumos pajėgų Europoje vadavietė. Šių metų pratybų pagrindinis dėmesys skiriamas NATO priešakiniams batalionams treniruoti ir jų veiksmų suderinamumui su NATO sąjungininkais gerinti.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją.
Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad galima būtų Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
