VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Seimas atmetė socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės įstatymo projektą, kad alkoholizmo ir narkomanijos ligų požymių turintys asmenys būtų priverstinai gydomi, pranešė Seimo spaudos tarnyba.
Socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė Seimui teikė įstatymo projektą, siūlydama, kad alkoholizmo ir narkomanijos ligų požymių turintys asmenys būtų priverstinai gydomi ne tik jiems patiems ar jų artimiesiems paprašius, bet ir kad dėl tokio gydymo poreikio galėtų kreiptis ir socialiniai bei vaiko teisių skyrių darbuotojai, pavyzdžiui, gindami vaikų interesus, taip pat policija, medikai.
Specialistai po tokio kreipimosi įvertintų asmens būklę ir jis, Šalaševičiūtės siūlymu, būtų priverstinai hospitalizuojamas, jeigu:
- nustatoma ryški abstinencijos būklė (psichozės ir panašiai);
- smurtauja prieš artimuosius, dėl priklausomybės skurdina šeimą;
- kelia grėsmę savo sveikatai ar gyvybei.
Taip pat priverstinai siūloma gydyti alkoholio ar narkotikų priklausomybei neatsispiriančias nėščiąsias.
Deja, 2017 metų birželio 13 dienos Seimo posėdžio metu priverstinio alkoholizmo gydymą papildantys siūlymai nebuvo palaikyti net ir labai garsiai kovą su alkoholizmu deklaruojančių Seimo narių.
"Kai kurie politikai deklaruoja susirūpinimą vaikais, kad kita karta vartotų kuo mažiau svaigalų. Tačiau, kai įstatymų projektus teikia socialdemokratai, tokie kovotojai atsitraukia. Gaila, kad politikai neįvertina, ką patiria ir kaip auga vaikai, kurių namuose nuolat geriama, smurtaujama, vartojami narkotikai. Šiuo atveju reikia „ištraukti iš duobės" geriančius tėvus", — sako socialdemokratė Šalaševičiūtė.
Socialdemokratai viliasi, kad šis siūlymas nesulauks pasipriešinimo iš Seimo kovotojų su alkoholizmu, kai jis bus teikiamas patobulintas.
Už įstatymo projektą balsavo 10 Seimo narių, prieš — 14, 42 susilaikė.
Liūdna statistika
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvos gyventojai pagal alkoholio vartojimą yra pasaulio lyderiai. 2016-aisiais vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 16 litrų alkoholio. Lietuviai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje.
Nuo kovo 1 dienos šalyje padidėjo alkoholio ir rūkalų akcizai. Akcizų tarifai alui padidėjo 112%, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams — nuo 92 iki 111%, etilo alkoholiui — apie 23%.
O tai reiškia, kad pusė litro alaus pabrango apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnių stiprumo) — apie 21 euro centą, stipresni nei 8,5 laipsnių stiprumo vynas ir kiti fermentuoti gėrimai — apie 53 euro centus, kiti spiritiniai gėrimai — apie 0,72 euro už pusę litro.
Be to Seimas svarsto Administracinių nusižengimų kodekso ir Vandens įstatymo pataisas, kuriomis numatomos baudos už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje.
Siūloma sugriežtinti administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose, nustatant įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų, o už tokių veikų padarymą pakartotinai — baudą nuo 100 iki 200 eurų.
