— Labas, Laura! Kaip jūsų Jovita laiko egzaminus? Jau nusprendėte, kur stosite?
— Labas, Agne. Kol kas dukra išlaikė tik lietuvių kalbos egzaminą. Mes visa šeima rinkome aukštąją mokyklą ir atrinkome tris universitetus, kur jau pateikėme stojimo prašymus. Jovita nori įsigyti inžinerės specialybę. Šiuo metu tai perspektyviausia kryptis. Suradome jai fizikos ir matematikos repetitorius. Pusmetį vaikščiojo pas juos. Tiesa, tai labai paveikė šeimos biudžetą — po 15 eurų mokėjome už valandą. Bet, manome, kad tai atsipirks mums ateityje.
— O mes savo sūnui suradome ispanų ir anglų kalbų repetitorius. Jis nori būti aktoriumi. Jo talentą dar vaikų darželyje auklėtojos pastebėjo. Su malonumu vaidino mokyklos teatre, kurį organizavo istorijos mokytojas. Vaikas net pats siuvo sau kostiumus spektakliams. Dabar jau ir išleistuvėms sugalvojo sau kostiumą, teks išleisti pinigų medžiagai, bet tai ne problema.
— O mūsų Jovita nusprendė išsinuomoti suknelę išleistuvėms. Taip sutaupysime. Brandos egzaminai ir išleistuvės brangiai apseina. Be to, dar ir už mokslus teks sumokėti. Juk pati žinai, kaip sunku gauti valstybės finansuojamą vietą.
— Mes su vyru sūnui kaupėme paskutinius tris metus mokslams Menų akademijoje. O jau jeigu jis sugebės nors dalį nemokamai pastudijuoti, išleisime šiuos pinigus išleistuvėms Akademijoje.Jis pats ketina padirbėti vasaros metu. Sako, jog nebenori iki mokslų pabaigos "sėdėti ant tėvų sprando". Šiuolaikinis jaunimas labai praktiškai žiūri į gyvenimą.
— Praktiškumas — ne blogiausia žmogaus savybė. Jus mes taip pat gerai išmokome skaičiuoti centus ir planuoti gyvenimą, atsiradus posovietiniam kapitalizmui. Štai, vaikams dar padėsime gauti aukštą išsilavinimą, o vėliau gal jau ir pailsėsime per atostogas. O kol kas "paskutinė kova — pati sunkiausia". Linkėjimai vyrui, o sūnui — gerai išlaikyti egzaminus.
— Ir tavo šeimai sėkmės. Iki pasimatymo po egzaminų.
