VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Hagoje dalyvavo Baltijos, Šiaurės ir Beniliukso šalių vadovų susitikime, praneša Prezidentės spaudos tarnyba.
Susitikimo metu buvo aptariami visos ES ateičiai svarbūs saugumo ir gynybos, "Brexit", santykių su ES išorės kaimynais klausimai, taip pat Eurozonos stiprinimas, Bendrijos ekonominė ir socialinė politika bei atsakas globalizacijos ir migracijos iššūkiams.
Baltijos ir Šiaurės šalys jau turi ilgą bendradarbiavimo ES tradiciją ir savo pozicijas derina prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybą. Susitikimas Hagoje — tai galimybė Lietuvai svarbius klausimus aptarti ir su mums artimomis Beniliukso šalimis.
Prezidentės teigimu, Nyderlandų iniciatyva rengiamas susitikimas suteikia daugiau galimybių Lietuvai ES ginti savo interesus ir rodo, kad į Baltijos ir Šiaurės šalių balsą įsiklausoma. Hagoje Prezidentė pristatė Lietuvos poziciją dėl Europos gynybos stiprinimo.
Pasak šalies vadovės, ES į savo gynybą turi investuoti daugiau ir daryti tai efektyviau. Tam būtina skatinti Europos karinės pramonės bendradarbiavimą, sparčiau kurti Europos gynybos fondą užtikrinant galimybę jame dalyvauti ir smulkiosioms įmonėms, didinti valstybių atsparumą kibernetinėms ir hibridinėms grėsmėms. Glaudesnis ES šalių bendradarbiavimas gynybos srityje neturi dubliuoti NATO.
Rusijos pozicija
Pastaraisiais metais NATO sutelkia ginkluotąsias pajėgas netoli Rusijos sienų. Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas, neva, padidėjusia agresija iš Rusijos. Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi suteikti tinkamą atsaką į visus NATO veiksmus, kad išsaugotų strateginę pusiausvyrą. Jis taip pat pažymėjo, kad NATO nuolat ieško išorinio priešo, kad pateisintų savo egzistavimą.
2016 metų liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo priimtas sprendimas, siekiant "stiprinti rytinį aljanso flangą", dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę, kurios visišką kovos parengtį pasieks 2017 metų birželį.
Tokio sprendimo priežastimi tapo Rusijos ginklų išdėstymas Kaliningrado regione.
Rusija daug kartų pabrėždavo, kad neturi jokių planų pulti bet kokią iš NATO šalių. Legendos apie "Rusijos agresiją", pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, išgalvotos tik tam, kad sustiprintų Aljanso buvimą šalia Rusijos sienų.