VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Rusijos gynybos ministerijos vadovo Sergejaus Šoigu lėktuvą, tikėtina, lydėjo NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai, pakilę iš Šiaulių aviacijos bazės, praneša RIA Novosti su nuoroda į Lietuvos ginkluotojų pajėgų pateiktus duomenis.
Kariuomenės Jungtinio štabo atstovas kapitonas Tomas Pakalniškis pranešė, kad "du Šiauliuose budintys lenkų naikintuvai F-16 trečiadienio rytą kilo palydėti virš neutralių Baltijos jūros vandenų skridusius du rusų naikintuvus Su-27 ir keleivinį lėktuvą Tu-154".
Anot Pakalniškio, Rusijos lėktuvai apie 10:00 vietos laiku skrido iš pagrindinės šalies dalies į Karaliaučiaus sritį. Informaciją apie tai, kad tai buvo lėktuvas, kuriuo skrido Rusijos gynybos ministerijos vadovas, jis nei patvirtino, nei paneigė.
Anksčiau buvo pranešta, kai Rusijos gynybos ministras skrido į Kaliningradą virš Baltijos jūros neutralių vandenų, vienas NATO naikintuvų stengėsi priartėti prie ministro lėktuvo.
Šoigu lėktuvą lydėjo Rusijos karinės aviacijos naikintuvai Su-27. Vienas palydos lėktuvas įskrido tarp ministro lėtuvo ir NATO naikintuvo. Su-27 "parodė" NATO lėktuvui apsiginklavimą, supurtęs sparnus. Po to F-16 nuskrido šalin.
Kaip pareiškė NATO atstovas, Aljansas negali pasakyti, kas buvo lėktuve, kuris buvo lydimas NATO naikintuvų virš Baltijos jūros.
Gynybos ministerijos posėdis Kaliningrade
Šoigu skrido į Rusijos gynybos ministerijos posėdį, kuris skirtas Vakarų strateginės krypties saugumo klausimams aptarti. Posėdyje Šoigu pabrėžė, kad NATO karinis aktyvumas Rytų Europoje ir Baltijos šalyse turi blogėjimo tendenciją.
"Šiaurės Atlanto Aljansas didina savo buvimą Baltijos šalyse. Tobulinama infrastruktūra, aviacijos bazės ir kiti kariniai objektai", — sakė Rusijos ministras.
Taip pat posėdžio metu Šoigu pabrėžė, kad bendrose Rusijos ir Baltarusijos pratybų "Zapad-2017" metu bus panaudota žymiai mažiau karinės technikos ir karių nei panašiuose NATO manevruose.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas, neva, padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad galima būtų Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
