VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Lietuvos banko atlikta apklausa atskleidė, kad šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, o svarbiausia rizika įvardyti galimi kibernetiniai nusikaltimai.
"Kaip svarbiausia, ši grėsmė apklausose minima pirmą kartą. Tačiau toks signalas nėra netikėtas - vis daugiau ir įvairesnių paslaugų teikiant elektroniniu būdu, auga ir grėsmės. Svarbu, kad rinka jas žino", — sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Garbaravičius pridūrė, kad kartu stiprėja dėmesys ir kaistančiai NT rinkai, kurioje, apklausos dalyvių nuomone, didėja disbalansų rizikos tikimybė.
Praeitais metais visoje šalyje incidentų virtualioje erdvėje užfiksuota beveik penktadaliu daugiau nei 2015-aisiais. Augančią kibernetinių nusikaltimų grėsmę sutartinai akcentavo visi apklausos dalyviai, o draudimo bendrovių vertinimu, jos poveikis finansų sistemai būtų skausmingiausias. Anot apklausos dalyvių, per pusmetį didėjo ir šios rizikos pasireiškimo tikimybė. Tiesa, respondentai galimybes valdyti šią grėsmę vertino bene geriausiai, teigdami, kad ją galima mažinti didinant investicijas į informacinių technologijų saugą.
Apklausos duomenis taip pat rodo, kad didėja rizikos, susijusios su disbalansais NT rinkoje, svarba. Tokios nuotaikos, pažymi spaudos tarnyba, stiprėja jau trečius metus iš eilės. Bankai pabrėžia, kad pasitvirtinusi ši rizika galėtų reikšmingai pakenkti finansiniam stabilumui. Tačiau respondentai šią riziką vertino kaip vieną geriausiai suvaldomų.
Apklaustųjų vertinimu, per pusmetį sumenko geopolitinės rizikos svarba, mažiau tikėtinos tapo ir kitos rizikos, kylančios iš išorės. Didžiausia šios srities grėsmė tebėra galimas neigiamas disbalansų Skandinavijoje poveikis, ir, finansų rinkos dalyvių manymu, šią grėsmę sudėtinga sumažinti ar valdyti, kadangi ji kyla už Lietuvos ribų.
Daugiau kaip du trečdaliai finansų įstaigų mano, kad per artimiausius penkis metus jų veiklą neigiamai paveiks šalyje prastėjančios demografijos tendencijos.
Apklausoje dalyvavo Lieutvoje veikiantys bankai, draudimo bendrovės ir kitos finansų įstaigos, iš viso 31 respondentas.
Prevencinės priemonės
Praėjusią savaitę Lietuvos bankas atliko kibernetines pratybas, kurių metu tikrino šalies finansų rinkos dalyvių — daugiausia bankų — atsparumą kibernetiniams išpuoliams.
Per tyrimą Lietuvos banko specialistai vertino, kaip programišių atakų metu bankai užtikrintų elektroninių paslaugų prieinamumą — buvo imituotos skirtingų scenarijų kibernetinės atakos, vertinta, kaip apsaugota infrastruktūra, tikrintos kibernetinės rizikos valdymo procedūros ir kaip jų laikomasi.
Lietuvos banko Operacinės rizikos skyriaus vyresniosios specialistės Olgos Starkienės bankų informacinės sistemos atlaikė imituotas kibernetines atakas, ir tai rodo, kad šiuo metu Lietuvos finansų rinkos sistema yra atspari šios srities rizikoms.
Pasaulinės kibernetinės atakos
Anksčiau programišių atakų serija, naudojant virusą WanaCrypt0r 2.0 paveikė 200 tūkstančių vartotojų 150 pasaulio šalyse. Europolo atstovai pareiškė apie būtinumą atlikti tarptautinį tyrimą dėl šių kibernetinių atakų.
Kibernetinių atakų vykdytojai gavo virš 42 tūkstančių JAV dolerių, tačiau aukų pinigai kol kas lieka sąskaitose.
Žinoma, kad programišiai naudojo JAV nacionalinio saugumo agentūros medifikuotą pavojingą programą.
Užsikrėtusių virusu kompiuterių ekranuose pasirodydavo užrašas apie duomenų blokavimą ir reikalavimas pervesti nusikaltėliams 300 JAV dolerių bitkoinais.
Kenkėjiška programa grasina dvigubai padidinti reikalaujamą sumą, jeigu vartotojai nesumokės per tris dienas, bei panaikinti visus dokumetus kompiuteryje tuo atveju, jeigu mokėjimas nebus atliktas per septynias dienas.
