Faktiškai, jei Elbingo uosto projektas (jį planuojama susieti laivybos kanalu per Aistmarių neriją su Gdansko įlankos vandenimis) bus įgyvendintas, lietuviškam uostui Klaipėdoje atsiras rimtas konkurentas. Galų gale, nepaisant to, kad išplėsti Elblongą planuojama, pirmiausia, kariniams tikslams, komercinės naudos svarstymų miekas neatšaukė — lenkai jau skelbia, kad "uostas skiriamas bendradarbiavimui su Ukraina ir Baltarusija".
Klaipėdos uostas kol kas veiksmingas
Konkurencija Baltijos jūroje paaštrės, o atsižvelgiant į Rusijos strategiją plėtoti savus uostus ir atitinkamai perorientuoti krovinius, kova už baltarusišką tranzitą tampa lemiamu Lietuvos ir Latvijos uostų išlikimo veiksniu.
Tuo tarpu, būtent Klaipėda pastaraisiais metais demonstruoja, ko gero, aukščiausią efektyvumą, ką patvirtina statistika.
Pasak įmonės "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija", praėję metai tapo geriausiais istorijoje — krovinių apyvarta siekė 40,41 milijonų tonų, tai 4,2% daugiau nei 2015-aisiais. Palyginimui: Rygos uoste per tą patį laikotarpį perkrauta 37,07 milijonų tonų, tai 7,5% mažiau, lyginant su 2015 metais.
Klaipėdos sėkmės istorijoje svarbu yra tai, kad savo laiku konkurencinėje kovoje už baltarusiškų trąšų tranzitą, lietuviai sugebėjo nugalėti kolegas iš Ventspilio ir Rygos. Tai buvo padaryta kompetentingos darbo su Baltarusijos eksportuotoju strategijos dėka.
Pastaraisiais metais Baltarusijos ir Lietuvos verslo bendradarbiavimo rėmuose pavyko sukurti darnų beveik visų logistikos grandžių darbą: gamintojas, pardavėjas, stividorius, laivo agentas, brokeris, o taip pat Baltarusijos ir Lietuvos geležinkeliai.
Faktiškai per Klaipėdą Baltarusijos kalio kompanija (BKK) gavo galimybę lydėti ir pristatyti krovinius "iki vartotojo durų".
Be to, "Belaruskalij" nuosavybė yra 30% piltinių krovinių terminalo, o BKK tai pagrindinis Lietuvos įmonės "Fertimara" akcininkas. Pastaroji vykdo agentūros funkcijas Klaipėdos uoste ir frachtuoja laivus, teikia transporto ir ekspedijavimo paslaugas.
Taip pat efektyviai Lietuva veikia ir optimalių maršrutų sudarymo Baltarusijos naftos produktų tranzitui srityje, kur pagrindiniai lietuvių konkurentai yra latviai.
Jei Latvijos uostai 2015-ųjų sausį-liepą perkrovė 37% viso Baltarusijos naftos produktų eksporto, o Lietuvos tik 13%, o 2016-aisiais situacija atrodė kitaip. Latvijos uostų dalis sumažėjo iki 32%, o Lietuvos priešingai, padidėjo iki 25%.
Priešakyje naujas konkurencijos etapas
Klaipėdos uosto statistikos augimas 222% 2016 metais palyginus su 2015-aisiais atrodo įspūdingai. Įdomu tai, kad Baltarusijos valdininkai visiškai patenkinti Lietuvos kolegų veiksmais užtikrinant baltarusišką tranzitą, o tarp Baltarusijos ekspertų laikoma, kad eksportuotojų interesai yra virš politikos.
Štai kodėl oficialus Minskas faktiškai nereaguoja į Lietuvos valdininkų pastangas " demokratijos plėtros" srityje (faktiškai sąlygų valdžios nuvertimui kaimyninėje šalyje parengimą).
Tuo tarpu Rusija ketina nukreipti savo artimiausių sąjungininkų tranzitą, visų pirma baltarusių į Ust Lugos uostą — tai prioritetinis Rusijos projektas Baltijos jūroje.
Be rusų pasiūlymų, prieš Klaipėdą iškilo dar ir lenkų konkurentas, kurio atsiradimą Lietuva turės tylomis priimti dėl akivaizdžių NATO viršūnės interesų plėtoti uostą Elbinge.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos geležinkeliai jau siūlo baltarusiams 25 procentų nuolaidą geležinkelio tarifams, lenkai taip pat pareiškia apie savo pasirengimą teikti tam tikras "lengvatas".
Labai abejotina, kad per ateinančius dvejus ar trejus metus situacija su Baltarusijos tranzitu smarkiai pasikeis, tačiau specialistams Vilniuje jau dabar reikia galvoti, kaip išsaugoti Baltarusijos naftos produktus ir kalį Klaipėdos uoste.
Viskas klostosi taip, kad artimiausioje ateityje lietuviai turės konkuruoti ne su latviais, o su lenkais ir rusais, kurių galimybės yra žymiai didesnės.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
