VILNIUS, birželio 28 — Sputnik. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių projektas buvo svarstomas koordinavimo komisijos posėdyje, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Į pasirengimą Šimtmečio šventei aktyviai įsitraukia valstybės institucijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir paprastieji gyventojai — Lietuvoje vyksta Šimtmečio iniciatyvų konkursas, kuriam jau dabar pateikta virš 200 paraiškų iš visos Lietuvos.
Atsižvelgiant į Pasaulio lietuvių bendruomenės prašymą Komisijos posėdyje buvo pritarta siūlymui Šimtmečio programoje labiau akcentuoti užsienyje gyvenančių lietuvių indėlį.
"Mums svarbus kiekvienas lietuvis, kur jis bebūtų, nes visi prisidėjo prie valstybingumo atstatymo ir toliau prisideda prie jo puoselėjimo. Labai vertiname Pasaulio lietuvių bendruomenės pastabas ir indėlį į Šimtmečio programą", — sakoma pranešime.
Pačios šventės metu 2018 metų Vasario 16-ąją Lietuvoje nuskambės varpai, miestuose, miesteliuose ir kaimuose vyks šventiniai renginiai.
Pirmoji šventė Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui
Posėdžio metu buvo pristatytas pirmasis artėjančio Šimtmečio pasitikimui skirtas renginys — liepos 6 dieną švenčiama Valstybės — Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.
Šią dieną visi pasaulio lietuviai kviečiami sugiedoti Tautišką giesmę ant 100 Lietuvos piliakalnių.
"Valstybės dieną kartu giedodami Tautišką giesmę ant 100 Lietuvos piliakalnių ir visame pasaulyje pasitiksime atkurtos Lietuvos šimtmetį. Kviečiu visus prisijungti prie šios gražios iniciatyvos ir paraginti savo draugus bei artimuosius sugiedoti himną, jei ne ant vieno iš pasirinktų piliakalnių, tai bent artimųjų rate", — sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Pats ministras pirmininkas planuoja simbolinę Šimtmečio šventės pradžią paminėti ant Dubingių piliakalnio.
Lietuvos valstybės atkūrimas
Lietuvos valstybės atkūrimo diena tiesiogiai susijusi su Jonu Basanavičiumi — vienu iš žymiausių tautinio atgimimo pionierių. Jo iniciatyva 1905 metais Nacionalinėje filharmonijoje buvo sušauktas Didysis Vilniaus Seimas.
Lietuvos Taryba, kuriai vadovavo Basanavičius, 1918 metų vasario 16 dieną pasirašė Nepriklausomybės aktą.
Anksčiau, 1795 metais, Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo padalinta tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. Vėliau Vokietijos imperija darė spaudimą Lietuvos Tarybai, siekdama sukurti sąjungą. Parlamentarai turėjo manevruoti tarp Vokietijos, kurios kariai buvo dislokuoti Lietuvoje, ir Lietuvos žmonių interesų.
Situacija pasikeitė, kai 1918 metų rudenį, Vokietija pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą. 1918 metų lapkritį buvo suformuotas pirmasis Lietuvos ministrų kabinetas, o Lietuvos Taryba įgijo kontrolę visoje šalies teritorijoje.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga šiemet bus pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui. Jis atsiras aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos pastato.
Iki 2018 metų spalio 23 dienos planuojama sutvarkyti vietą skulptūrai — Jono Basanavičiaus vardo aikštę ir pastatyti paminklą.
