Aukštojo mokslo reforma: universitetai liks Vilniuje ir Kaune

© Sputnik / Александра ЛиповецПедагогический университет в Вильнюсе
Педагогический университет в Вильнюсе - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pagal Seime priimtą nutarimą, Lietuvoje siekiama sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plataus spektro tyrimų universitetą

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Seime priimtas nutarimas "Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo", patvirtinantis Valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo planui, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Plano tikslas — sukurti sąlygas aukštai studijų ir mokslinių tyrimų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui.

Nutarime įvardijami stipriausi šalies universitetai: Vilniaus mieste — Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas; Kauno mieste ir regione — Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas.

Siekiant užtikrinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pažangą, šie universitetai bus laikomi aukštojo mokslo tinklo optimizavimo atramomis.

Nutarimu patvirtinta, kad profilinių Vilniaus universitetų — Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto — studijų kryptys sutampa su Vilniaus universiteto studijų kryptimis, o Kaune tarpusavyje kartojasi nemaža dalis Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniuje esančių universitetų Kauno fakultetų studijų krypčių. 

Dokumente teigiama, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vilniaus dailės akademija veikia panašiose veiklos srityse. Jose (kartu su Vilniaus dailės akademijos fakultetais Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose) studijuoja nedaug studentų, abiejų akademijų tarpusavio sinergija yra menka. Tad menų studijų akademiniai ir administraciniai ištekliai, infrastruktūra šalies mastu nėra naudojami pačiu efektyviausiu būdu.

Nutarimu įtvirtinta, kad pedagogų rengimo centrai ateityje turėtų būti vystomi abiejuose svarbiausiuose universitetiniuose miestuose Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos — dar ir stiprias tos krypties pedagogų rengimo tradicijas turinčiuose Šiauliuose.

Patvirtinti valstybinių universitetų tinklo pertvarkos veiksmai

Dokumentu siūloma sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plataus spektro tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.

Даля Грибаускайте с визитов в финской бане - Sputnik Lietuva
Grybauskaitė: Lietuvai verta pasinaudoti Suomijos mokslo reforma

Taip pat numatyta išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai.

Be to, planuojama sutelkti švietimo ir ugdymo mokslinius tyrimus ir pedagogų rengimą klasikiniuose universitetuose ir Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant pasikartojimų miesto mastu.

Už tokias aukštojo mokslo pertvarkas balsavo 77 parlamentarai, šeši buvo prieš ir 31 susilaikė.

Nutarta, kad galutinis sprendimas jungti ar kurti naujas aukštąsias mokyklas bus priimtas tik po to, kai bus nustatyta, kad jungiamos ar naujai steigiamos aukštosios mokyklos būtų pajėgios įgyvendinti Vyriausybės nustatytus tikslus ir atitiktų patvirtintus kokybinius studijų ir mokslo kriterijus.

Lietuvos aukštojo mokslo reforma

Lietuvoje artimiausiais metais vyks aukštojo mokslo reforma. Ji truks ketverius metus, kainuos 150 milijonų eurų ir paliks tik du tarptautinio lygio universitetus — Vilniaus universitetą (VU) ir Kauno universitetą (KU) ― bei du technologijų universitetus sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Вильнюсский университет - Sputnik Lietuva
ŠMM patvirtino 2017-ųjų normines studijų kainas

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kita.

Pertvarką planuojama pradėti šių metų pabaigoje, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais nuo rugsėjo mėnesio studentai bus priimami mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose.

Lietuvos universitetai ištuštėjo

Lietuvos universitetai ištuštėjo 40% per laikotarpį nuo 2010 iki 2017 metų, pagal centro "MOSTA" atliktus tyrimus. Tuo pat metu labai auga universitetų ūkio ir administracijos išlaidos.

Palyginti su 2010 metais, jos išaugo taip pat beveik 40%. Vadinasi, pinigai leidžiami ne studentams, o pastatams ir jų administravimui.

Naujienų srautas
0