VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Šveicarijos pietvakariuose esančiame Valai (Valė) kantone, kuris yra, ko gero, garsiausias ir gausiausiai turistų lankomas regionas Šveicarijoje, nuo šių metų gegužės 13 dienos kartu su Šveicarijos franku pradėjo cirkuliuoti ir vietiniai pinigai, praneša Pinigų muziejaus spaudos tarnyba.
Tiesa, pinigais juos pavadinti galima tik sąlyginai, nes išleido juos ne bankas, o vietiniai gyventojai, galioja jie tik šiame kantone ir tik įstaigose (kavinėse, viešbučiuose, parduotuvėse), kurios sutinka juos priimti (dabar tokių vietų yra apie 150), o šių pinigų įsigyti galima tik turistų centruose ar turguose.
Vis dėlto pinigai savo verte lygūs Šveicarijos frankui, o jų naudojimo tikslas yra gana kilnus — kelti vietinę ekonomiką, skatinant vietinius pardavėjus atsikaityti vietoje ir palaikant smulkų verslą ir vietinius menininkus.
Vietinės valiutos atsiradimas
Valiuta turi ir savo pavadinimą — Farinet (farinė). Įdomu, kad šie pinigai vadinami garsaus pinigų padirbinėtojo pavarde. Kodėl taip atsitiko?
Šis pavadinimas kantone labai populiarus, juo vadinami restoranai, viešbučiai ir kitos įstaigos, o kilo jis nuo pavardės.
Džozefas-Samuelis Farinė gyvenęs 1845-1880 metais, buvo garsus vietos nusikaltėlis, kurio vardas dabar romantizuotas panašiai kaip mūsų Tado Blindos ir garsiojo Robino Hudo. Gimė jis dabartinėje Italijos teritorijoje, čia bandė tapti vienuoliu, o vėliau pasuko klystkeliais ir tapo pinigų padirbinėtoju bei kontrabandininku.
Bėgdamas nuo teisingumo atsidūrė Šveicarijoje ir čia pradėjo gaminti bei platinti netikras vietines monetas (ypatingai mėgo 1850 metų santimus). Neaišku dėl kokių priežasčių, ar dėl to, kad buvo labai geros širdies, o gal tikėdamasis gauti pagalbą nelaimės atveju, Farinė už padirbtus pinigus įsigytomis prekėmis dosniai dalinosi su vietiniais skurstančiais gyventojais, už šį elgesį gavęs "Alpių Robino Hudo" pravardę.
Gyveno jis neilgai, bet ir jo mirtis sustiprino legendą. Žuvo nukritęs nuo uolos esančios virš Sailono kaimo, kur buvo užspeistas policijos. Dėl jo mirties aplinkybių (ar nušoko didvyriškai pats, ar tiesiog buvo nukautas) nėra sutariama.
Farinė labai išgarsino jau XX amžiuje sukurtas romanas ir pastatytas filmas. Nepaisant to, kad istorikai įrodė šį žmogų buvusį dideliu mergišiumi ir vyno mylėtoju, jo vardas tapo legenda iki mūsų dienų, jo žuvimo vietoje jam pastatytas paminklas, atidarytas muziejus (beje, unikalus tuo, kad jame eksponuojami tik apdirbti pinigai), veikia nemažai Farinė vardo įstaigų, o dabar cirkuliuoja ir pinigai.
Tarp farinė banknotų nominalų yra skaičius 13
Iniciatoriai išleidę pinigus teigia, kad vardas turi dar labiau stiprinti vietinius gyventojų saitus ir ekonomiką.
Išleisti aštuoni farinė banknotų nominalai: 1, 2, 5, 10, 13, 20, 50, 100.
13 farinė nominalo banknotas išleistas ne atsitiktinai. Tai irgi yra skaičius nurodantis, kurioje vietoje pinigas išleistas, nes Valė kantoną sudaro 13 administracinių vienetų ir būtent tiek žvaigždučių yra Valė vėliavoje. Įdomu ir tai, kad farinė apyvartoje pasirodė būtent 2017 metų gegužės 13 dieną 13:13, o juos platinti pradėjo 13 vietinių prekybininkų.
Nors pinigai ir nėra visiškai tikri, jie padaryti labai kokybiškai, tiek dizainu tiek apsaugos priemonėmis jie nedaug atsilieka nuo tikrų bankų leidžiamų banknotų.
Banknotai turi unikalius numerius, juose yra mikrotekstai, paveiksliukai matomi ultravioletinėje šviesoje, hologramos ir netgi plastikinės detalės. Piešinių dizainas taip pat labai modernus, banknotuose galima matyti aukščiausius vietinius kalnus ir stilizuotus vietinius gyvūnus, o kiekvienas banknotas skirtas išskirtinei regiono savybei (įžvalgumui, prisitaikymui, svetingumui). Taip pat detalėse galima atrasti kitų objektų, kuriais kantonas didžiuojasi.
Buvo atspausdinta apie 500 000 banknotų ir juos iš karto pradėjo graibstyti kolekcionieriai.
Valė kantonas garsus dėl savo nuostabios gamtos: aukščiausi Šveicarijos Alpių kalnai, nuostabūs ežerai, Ronos upė ir jos slėnis išsidriekęs per visą kantoną ir dar daug grožybių. Dėl garsių slidinėjimo kurortų, unikalių Šveicarijos kaimelių, unikalaus Ronos slėnio vyno čia turistų srautas nenutrūksta ištisus metus.
Nemokamas susipažinimas su pinigų istorija
Vilniuje įsikūręs Pinigų muziejus (Totorių gatvė 2/8) savo veikla stengiasi kaupti, saugoti, tirti, restauruoti, eksponuoti ir populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes, susijusias su bankininkystės ir pinigų istorija. Tai pas muziejus supažindina lankytojus su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų.
Pinigų muziejaus lankymas yra nemokamas.
Be įprastų apžvalginių ekskursijų po Pinigų muziejų, čia rengiami ir edukaciniai užsiėmimai moksleiviams. Be to, čia vyksta naujų Lietuvos monetų pristatymai bei kiti renginiai. Jei nėra galimybės apsilankyti muziejuje, galima susipažinti su jo virtualia ekspozicija Pinigų muziejaus interneto puslapyje.
