— Sveika, Daiva, su praėjusia švente! Mes vakar su vyru ir vaikais buvome Daukanto aikštėje prie Prezidentūros, stebėjome vėliavos pakėlimo ceremoniją, pasiklausėme prezidentės, o po to dar nuvažiavome dviračiu beveik 10 kilometrų miesto gatvėmis. Buvo linksma!
— Labas, Jolanta. Mes taip pat planavome pamatyti iškilmingą ceremoniją, bet dukra dar maža, negali taip anksti atsikelti. Galvojome, kad kaip visada viskas prasidės apie vidurdienį, o pasirodo 9 valandai ryto perkėlė. Todėl mes ir nepatekome į ceremoniją.
— Aš ir pati apie laiko pakeitimus sužinojau tik vakare per televizorių. Bet tai savaime aišku, juk Grybauskaitė jau 11 valandą turėjo būti Varšuvoje ir susitikti su JAV prezidentu Trampu. Įsivaizduok — sudalyvavo vėliavos pakėlimo ceremonijoje, pasakė kalbą, o vėliau per pusantros valandos sugebėjo pasiekti oro uostą ir nuskristi į Varšuvą. Vėluoti į tokį svarbų susitikimą juk nepadoru. Ir faktas, kad tavo šalyje didelė valstybinė šventė negali būti pasiteisinimu. Ir ji visur spėjo "teleportuotis"! Net įdomu buvo stebėti — dar prieš valandą tu matei ją aikštėje, o šiuo metu ją jau per televizorių rodo už 400 kilometrų nuo Vilniaus, kur ji paduoda ranką Trampui.
— O mes su šeima užtat spėjome į šventines mišias Arkikatedroje ir svarbiausia — 9 valandą vakaro kartu su draugais ir kaimynais pakilome į Stirnių piliakalnį, kur garsiai visi kartu giedojome Lietuvos himną. Nepakartojamas jausmas, toks pasididžiavimas už mūsų mažą, palyginus su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, šalį.
— Ir mes vakar giedojome himną — savo balkone. Ir daug kaimynų prisijungė prie mūsų. Smagu, kad buvo sugalvotas toks momentas, kuris apjungė visus lietuvius visame pasaulyje. Mūsų draugai, kurie šiandien gyvena Danijoje, taip pat giedojo himną ir tai buvo transliuojama internete.
— Manau, toks palaikymas ir prezidentei padėjo per susitikimą su Trampu. Juk tu girdėjai, kad jam šiandien Hamburge teks susitikti su Rusijos prezidentu.
— Tikėkimės, kad didžiausių valstybių lyderiai sugebės užkirsti kelia Trečiajam pasauliniam karui, kad mūsų vaikai ir anūkai galėtų kiekvienais metais liepos 6-ąją kilti į piliakalnį ir giedoti pagrindinę valstybės giesmę. Iki pasimatymo, Daiva.
