VILNIUS, liepos 13 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Istoriniuose šaltiniuose Antrojo pasaulinio ir Didžiojo Tėvynės karo 1944-ųjų liepos 13-oji pažymėta kaip "Vilniaus išvadavimo diena". Su šia pergale tą dieną pasveikino Josifas Stalinas, antihitlerinės koalicijos partnerių lyderiai JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis.
Miestą išvadavo 3-iojo Baltarusijos fronto, vadovaujamo jauniausio Raudonosios armijos generolo Ivano Černiachovskio, kariuomenė. Jis žuvo praėjus pusmečiui išvaduojant Lenkijos miestą Melzak (dabar Pieniežno). O palaidotas Černiachovskis buvo Vilniuje. Aikštėje prie geležinkelio stoties dėkingi Lietuvos gyventojai generolui pastatė bronzinį paminklą ant aukšto postamento.
Po Lietuvos išėjimo iš TSRS paminklas buvo demantuotas, o palaikai giminių prašymu perlaidoti Maskvoje. Būtent armijos generolo, dukart Tarybų Sąjungos didvyrio portretą šiandien rankose nešė Vilniaus gyventojai, kurie, priešingai nei oficiali valdžia, mini liepos 13 dieną kaip Lietuvos sostinės nuo nacių išvadavmo šventę.
Antrus metus iš eilės šią dieną į Vilniaus Antakalnio kapines kartu su veteranais, Rusijos ir Baltarusijos ambasadų diplomatais, politikais ir visuomeniniais veikėjais padėti gėlių ir vainikų ateina ir Pskovo jaunimo misijos "Ant istorinės atminties bangos" dalyviai.
Projekto iniciatoriumi tapo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, o Lietuvos URM jam pritarė. Jaunuoliai atvyksta į Lietuvą ir tvarko sovietinių karių, karo laikais žuvusių Lietuvos teritorijoje, kapus.
Visi prie memorialo Antakalnio kapinėse kalbėję žmonės paminėjo, kad šiandien daugelyje Europos Sąjungos ir NATO šalių bando perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir sumenkinti Sovietų Sąjungos vaidmenį Pergalėje prieš nacistinę Vokietiją.
Ir pagrindinis išeinančios karo veteranų kartos uždavinys — spėti papasakoti jaunajai kartai visą tiesą apie lemiamą Raudonosios armijos vaidmenį nugalėjus fašizmą.
