Lietuvos gynybos strategija — pavojingos tendencijos

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Lietuvos krašto apsaugos ministerija išleido vadinamąją "Baltąją knygą", kurioje apibrėžiamos grėsmės šalies saugumui ir pristatomi Lietuvos gynybos politikos prioritetai, tačiau atskiri paskelbtos strategijos momentai kelia rimtų abejonių.

Straipsnio pradžią skaitykite čia >>

Informacinės nuoskaudos

Kalbėdami apie informacinius pavojus, KAM analitikai teigia, kad "kai kurios valstybės ir nevalstybiniai veikėjai informacinę erdvę vis dažniau pasitelkia siekdami trikdyti demokratinį procesą kitose šalyse, skatintini įtampą tarp jų gyventojų, nepasitikėjimą savo valstybėmis ir jų institucijomis".

Павильон международного информационного бренда Sputnik - Sputnik Lietuva
Baltic News Service nutraukė sutartį su Sputnik dėl alternatyvaus požiūrio

Akivaizdu, kad rašoma apie Rusiją, bet vėlgi keli klausimai. Ar rusiškų televizijos kanalų ribojimas nėra "demokratinio proceso trikdymas"? Aiškinama, kad jie skleidžia melagingą informaciją. O vakarietiška žiniasklaida to nedaro, kai kalba, pavyzdžiui, apie chemines atakas Sirijoje? Bet apie sankcijas jos atžvilgiu Lietuvoje nekalbama.

Dėl nepasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis irgi kalta Maskva (matyt, ji išveža lietuvius į Europą). O gal pačios valdžios institucijos turėtų geriau rūpintis savo įvaizdžiu, tiksliau — kokybiškiau vykdyti reformas (o ne kaip dabar, kai sulaukė kritikos ne iš Rusijos prezidento, o iš Lietuvos vadovės), kad parlamentu pasitikėtų daugiau negu trečdalis šalies gyventojų.

Be to, čia turbūt Rusija niekaip neišsprendžia lenkų tautinės mažumos klausimo ir taip didina etninę įtampa valstybėje bei gadina santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Trumpai sakant, Lietuvoje užtenka problemų, bet kai Rusijos žiniasklaida atkreipia į jas dėmesį ir pateikia alternatyvią nuomonę, sakoma, kad tai antivalstybinė propaganda. Taip, su rusiška pozicija galima nesutikti, bet tai nereiškia, jog ji išimtinai propagandinė, ir ją reikia uždrausti. Kas bijo savo trūkumų, dažnai linkęs kaltinti dėl jų kitus.

Kibernetinė provokacija

Galima suprasti KAM susirūpinimą del kibernetinio šalies saugumo, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad kibernetinę gynybą reikia įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties (NATO) straipsnį, kaip Donaldui Trumpui Varšuvoje gana neatsakingai pasiūlė Dalia Grybauskaitė.

Даля Грибаускайте и Борут Пахор посетили Центр кибернетической безопасности - Sputnik Lietuva
Grybauskaitė supažindino Pahorą su Lietuvos kibernetine gynyba

Tai yra labai pavojingas dalykas, nes kibernetinių atakų autorystė sunkiai įrodoma, o jų įtraukimas į 5-ąjį NATO straipsnį gali turėti labai rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, šiandien daug kalbama apie Rusijos kibernetinį įsikišimą į JAV prezidento rinkimus, nors konkrečių įrodymų niekas nepateikia. O dabar įsivaizduokite, kad ne gelžbetoninių faktų, o kažkieno įtarimų pagrindu bus aktyvuotas karinis blokas…

Apibendrinant, galima teigti, kad KAM parengtos "Baltosios knygos" privalumas yra kokybiškas konkrečių Lietuvos kariuomenės planų aptarimas. Bet jai trūksta fundamentalaus analitinio svorio, platesnio požiūrio į globalią geopolitinę aplinką, be kurio prielaidos dėl strateginių grėsmių yra netinkamai pagrįstos.

Ypač blogai, kad tai, atrodo, daroma sąmoningai, kuriant visuomenei sau ir politiniam elitui palankią tikrovę. Tai slidus ir pavojingas kelias, nes konjunktūrinis grėsmių kūrimas, ignoruojant ar nesuvokiant realių iššūkių (pavyzdžiui, tokių kaip neapibrėžtas ES ir transatlantinės vienybės, o reiškia ir NATO likimas), komplikuoja bendrą valstybės raidą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

Naujienų srautas
0