VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministras Witold Waszczykowski (Vitoldas Vaščykovskis) interviu laikraščiui "Rzeczpospolita" pareiškė, kad valstybės valdžia Europos teisme apskundė įpareigojimą priimti pabėgėlius, praneša RIA Novosti.
Birželį Europos Komisija nusprendė pradėti procedūrą, kurios pasekoje gali būti įvestos sankcijos Čekijai, Lenkijai ir Vengrijai. Tai susiję su susitarimų dėl Italijoje ir Graikijoje atsidūrusių pabėgėlių paskirstymo ES teritorijoje pažeidimu.
"Byla apskųsta Europos teisme, laukiame sprendimo", — pareiškė Vaščykovskis, atsakydamas į klausimą, ar gali, jo nuomone, Lenkijai būti pritaikytos sankcijos.
"Relokacija turėjo vykti tarp 2015 ir 2017 metų. Jos neįvykdė niekas. Sąjunga neturi imtis bausmės priemonių šiuo atveju", — pridūrė jis.
Lenkija atsisakė priimti pabėgėlius savo teritorijoje pagal ES perkėlimo programą. Šalies premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) pareiškė, kad tai oficiali Lenkijos vyriausybės pozicija.
Lenkijos valdžia ne kartą pareiškė, kad prieštarauja priverstiniam pabėgėlių perkėlimui, tačiau yra pasirengusi teikti pagalbą migrantams tuo atveju, jei jie savanoriškai pareikš norą gyventi šalyje.
Migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopoulos gegužės viduryje sakė, kad Europos Komisija birželį ketina prigrasinti Lenkijai ir Vengrijai sankcijomis, jei jos per mėnesį nepriims pabėgėlių iš Graikijos ir Italijos.
2015-ųjų rugsėjį ES šalyse balsų dauguma nusprendė paskirstyti į 23 iš 28 šalis 160 tūkstančių pabėgėlių. Tada Lenkija įsipareigojo priimti septynis tūkstančius žmonių, Čekija — 1,6 tūkstančio, Vengrija — 1,3 tūkstančio. Tačiau Čekija priėmė tik 12 žmonių, o Vengrija ir Lenkija — nė vieno.
Pabėgėliai Lietuvoje
Pabėgėlių priėmimo problema aktuali ir Lietuvoje.
Praeitą savaitę į Lietuvą pagal Europos Sąjungos migrantų perkėlimo programą atvyko 28 asmenys.
Šiuo metu Lietuva iš Italijos, Graikijos ir Turkijos yra perkėlusi 397 asmenis. Iš jų 142 žmonės jau išvyko į kitas ES valstybes.
Dabar Lietuvos savivaldybėse gyvena 18 žmonių, perkeltų iš Graikijos: Vilniuje — vienuolika žmonių, Kaune — penki, Jonavoje ir Kėdainiuose — po vieną žmogų.
Be to, reikėtų pasakyti, kad beveik pusė lietuvių, apklausos duomenimis, priešinosi pabėgėlių buvimui šalyje, o dar 49% sakė, kad juos priimti galima, bet su išlygomis.
Pernai rugsėjį Europos Sąjunga įpareigojo Lietuvą per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš Artimųjų Rytų. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad šalis neketina iki šių metų pabaigos "bet kokia kaina" priimti įsipareigotą pabėgėlių skaičių, kenkdama savo interesams. Jis pabrėžė, kad "nė vienas iš perkeliamų žmonių negali kelti grėsmės valstybės saugumui".
Anksčiau Lietuvos Migracijos tarnyba atsisakė priimti pabėgėlių šeimą iš Sirijos su penkiais mažais vaikais dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
Sprendimas, kad Lietuva priims pabėgėlius, buvo politinis ir priimtas spaudžiant Briuseliui. Siekiant įgyvendinti susitarimą, valdžios institucijos planuoja iki 2018 sausio priimti 796 pabėgėlius, laikinai gyvenančius Italijoje, Graikijoje ir Turkijoje.
Perkėlimo programa, kuri yra vykdoma nuo 2015 metų, realizuojama lėtai, tai ne kartą kritikavo Europos Komisija.
Padėtį komplikuoja tai, kad valstybinių struktūrų viduje niekada nebuvo vieningo požiūrio šiuo klausimu, valdininkai atvirai kritikuoja susiklosčiusią situaciją.
Buvęs vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas supeikė pabėgėlių integracijos politiką, teigdamas, kad atvykėliai integracijos centruose greičiau išmoksta ne valstybinę lietuvių, bet rusų kalbą, yra apgyvendinami integravimui netinkamoje socialinėje aplinkoje.
Dabartinis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pažymėjo, kad Lietuva stengiasi įgyvendinti numatytą atvykstančių pabėgėlių kvotą — 1105 žmones. Jo nuomone, Lietuva negali susidoroti su įsipareigojimais, bet labai pasistengs.
Jis išreiškė viltį, kad net jei įsipareigojimai nebus įvykdyti, ES netaikys sankcijų Lietuvai. Kaip ir kitos ES šalys, Lietuva tikisi, kad bus pratęstas pabėgėlių priėmimo laikotarpis.
Europa išgyvena rimčiausią migracijos krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ją, visų pirma, sukėlė ginkluoti konfliktai ir ekonominės problemos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse.
