VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Vilniuje jau seniai vykdoma benamių kačių sterilizacijos programa, kurioje aktyviai dalyvauja ne tik Vilniaus miesto savivaldybė, tapdama pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams, nevyriausybinės gyvūnų gerovės organizacijos, bet ir atsakingi gyventojai bei verslo įmonės.
Šią savaitę VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" ir "Mars Lietuva" aplankė dalį Vilniaus gyventojų, kurie turi savivaldybės leidimą šerti ir prižiūrėti sterilizuotas Vilniaus benames kates. Buvo išdalinta apie 250 "Sheba" konservų dėžių.
"Džiaugiuosi, kad yra tų, kuriems ne vis vien. Katės pačios tikrai nepasirinko gyvenimo gatvėje. Tokia situacija tiesiog yra neatsakingų žmonių veiksmų pasekmė. Jei problema nebūtų sprendžiama kačių priežiūros, sterilizacijos ir tinkamos maitinimo būdu, ji taptų apskritai nevaldoma dauginimosi ir ligų atžvilgiu." — sakė organizacijos "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Neretai žmonėms kyla klausimas, kodėl negalima kačių tiesiog pagauti ir užmigdyti. Taip beglobių populiacijos problemą jau buvo bandoma spręsti. Tačiau penkerių metų patirtis (UAB "Grinda" statistika) parodė, kad beglobių skaičius nė kiek nesumažėjo. Benamių gyvūnų populiaciją suvaldyti galima tik sterilizuojant gyvūnus. Ši veiksminga ir humaniška praktika plačiai taikoma visame pasaulyje.
Kodėl reikalinga sterelizacija?
Sterilizuotos katės į savo teritoriją neįsileidžia naujų gyventojų bei pačios nemigruoja. Jei sterilizacija atliekama negaluojančiam gyvūnui, jis būna gydomas. Keturkojai tokių akcijų metu skiepijami, todėl neplatina ligų. Skatiname gyventojus suprasti, kad už benamių gyvūnų skaičių atsakingi ne tie asmenys, kurie užsiima jų sterilizacija, priežiūra ir maitinimu, o tie, kurie leidžia į lauką savo nesterilizuotus augintinius arba tiesiog išmeta juos į gatvę.
Vilnietė Birutė iš Žirmūnų sako, kad kartu su kaimynais stengiasi pasirūpinti visomis kiemo katėmis. Deja, yra ir tokių kaimynų, kurie savo nesterilizuotus augintinius paleidžia, o atsivestus jauniklius išmeta į kiemą. Įtikinti žmones, kad jie patys yra atsakingi už kačių prieaugį, sunku. Toks neatsakingas gyventojų požiūris tampa visos kaimynystės problema. Girtaujantys asmenys taip pat nepasirūpina savo augintinių gerove.
Stanislavas — vienas žymiausių Vilniaus miesto kačių globėjų, gyvenantis Viršuliškėse. Jis ne tik nuolat prižiūri penkiolika itin draugiškų blizgančio kailio kačių, bet ir buria aplink save atsakingų žmonių bendruomenę. Vyras žino, kas, kuriame kieme atsakingas už kačių maitinimą, kur yra nesterilizuotų kačių, kokia katė yra naujai atklydusi. Stanislavas savo pastangomis ir lėšomis yra sterilizavęs jau daugiau nei 70 kačių. Aplink Stanislavo namus ne tik katėmis pasirūpinta — kaimynai džiaugiasi ir dideliais prižiūrėtais gėlynais.
Liudmila gauna 100 eurų pensiją, o prižiūri per 40 kačių keliuose Pašilaičių kiemuose. Jai padeda su katėmis itin susidraugavusi šunytė Džesė, kurią dar visai mažytę žiemos metu stotelėje išmetė žmonės. Tuo tarpu Larisa Justiniškėse prižiūri apie 20 kačių, kurioms verda košę ir sumaišo su konservais, kai randa jų parduotuvėje su akcija. Larisos tolima kaimynė ir draugė Meilė turi negalią, todėl sunkiai juda, tačiau tai jai netrukdo pasirūpinti daugiau nei 20 kačių. Sunkiau dėl to, kad pinigų neužtenka ir vaistams, ir kačių maistui.
Jauna moteris Vesta juokiasi, kad gyvūnai žino, pas ką eiti: tik padeda maistelio vienam, atsiranda dar keli. Tad moteris ne tik važinėja maitinti kelių kiemų kačių, bet ir gydo, sterilizuoja, ženklina, suranda joms naujus namus. Kartais tenka gelbėti gyvūnus iš ekstra situacijų gaisrininkų pagalba. „Gaila, kad per vienų žmonių neatsakingą elgesį kiti turi aukoti savo laiką ir pinigus. Kalbėti su vaikais apie atsakomybę yra būtina, tai turėtų būti privaloma pamoka švietimo ir ugdymo įstaigose." — sako Vesta.
Anksčiau VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" pastatė 45 žiemos namelius benamėms katėms. Vėliau šią iniciatyvą perėmė Vilniaus miesto savivaldybė.
