Po "incidento" Plungės merui teko teisintis prieš visą šalį, kad iš anksto su Lietuvos institucijomis suderintoje vaikų poilsio programoje baikerių klubo "Naktiniai vilkai" narių apsilankymas stovykloje nebuvo numatytas, todėl "įvyko klaida, dėl kurios nevalia ieškoti pasiteisinimų".
Susidaro toks įspūdis, kad miesto vadovas nusprendė, jog paprasčiau bus sutikti su kaltinimais politiniu aplaidumu, negu beprasmiškai įrodinėti, kad "tu ne dramblys". Bet gal iš tiesų yra, dėl ko lenkti galvą?
Rusijos ambasada Lietuvoje pakomentavo incidentą su vaikais>>
Liga progresuoja
2014 metais dviejų rusiškų mokyklų mokiniai nuvyko į Rusijos organizuotą sukarintą stovyklą Kirgizijoje. Tada viskas baigėsi tuo, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos pagalbos kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, už tai, kaip už sunkų nusikaltimą, gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų. Mokyklose buvo atliktos kratos. Ačiū Dievui, nieko nepasodino.
Na, gal pastarasis įvykis iš tikrųjų turi tam tikrą politinį atspalvį — kiekviena valstybė nori auginti sau lojalius piliečius, o dalyvavimas kitos šalies sukarintoje stovykloje neišvengiamai keičia jaunų žmonių mąstymą (ypač jeigu jis yra sistemingas). Pavyzdziui, būtų keista, jeigu Rusijos moksleiviai pastoviai važiuotų į panašius NATO renginius.
Tačiau, siekiant išvengti dviprasmybių, tokiais atvejais galima apsiriboti šviečiamąja informacija, rekomendacijomis ir patrauklios alternatyvos pasiūlymu, o ne taikyti represines priemones, nes būtent tikėjimas pilietiniu savo gyventojų sąmoningumu yra demokratinės valstybės pagrindas.
Dabar vaikai tiesiog aplankė muziejų ir susitiko su motoklubo atstovais. Taip, Rusija ir Lietuva skirtingai vertina Antrojo pasaulinio karo istoriją. Taip, "Naktiniai vilkai" tam tikra prasme susiję su Rusijos valdžia. Tačiau tai nepateisina tos nesveikos isterijos, kuri vėl kilo Lietuvos informacinėje ir politinėje erdvėje.
O gerbiamo Vytauto Landsbergio pareiškimus apie užerštas vaikų smegenis ir tai, kad "galbūt, jau eis prieš savo šalį, jeigu ten tas geras dėdė vėl paprotins atitinkamai", iš viso sunku komentuoti. Čia iš serijos — šiandien tu groji džiazą, o rytoj Tėvynę išduosi.
Atgal į praeitį
Keisčiausia, kad Lietuva taip ilgai bandė atsikratyti diktatoriško sovietinio palikimo, o dabar perima blogiausius jo bruožus — vienpusiška žiniasklaida ir žodžio laisvės ribojimas, "valstybės priešų" paieška ir viešas pasmerkimas, etikečių ("Kremliaus agentas") klijavimas ir panašiai. Beliko atkurti instituciją, kuri spręs, ar leisti vykti į "nedraugišką šalį", bei siųsti su turistais specialiųjų tarnybų darbuotojus.
Po Plungės istorijos kelios ministerijos jau nusprendė atnaujinti rekomendacijas dėl bendradarbiavimo su Rytų kaimynėmis, kad būtų tinkamai įvertintas priešiškos propagandos pavojus. Tiesa, kaip pažymėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Lietuva negali tapti uždara valstybe, bet kelionių metu vaikus lydintys asmenys turėtų užkirsti kelią propagandinėms provokacijoms. Praktikoje tai, galėtų atrodyti taip: vaikeli, į tą muziejų neik, tos dainos neklausyk, tos knygos nepirk, į tą pusę nežiūrėk — propaganda!
Absurdas dėl neproporcingo grėsmių vertinimo. O neproporcingas jis yra todėl, kad bijoma tiesioginio žmonių bendravimo, nes jie, skirtingai nuo politikų su savo interesais ir iškreipta tikrove, kurią bandoma primesti visuomenei, suranda bendrą kalbą. Ir tuomet subyra taip kruopščiai kuriamas grėsmės vaizdas.
Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, esi neteisus…
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
