VILNIUS, liepos 27 — Sputnik, Georgijus Voronovas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė žengė prieš ES poziciją ir palaikė naujas JAV sankcijas prieš Rusiją.
JAV Atstovų Rūmai trečiadienį priėmė įstatymo projektą dėl sankcijų prieš Rusiją, Iraną ir Šiaurės Korėją. Dokumentas turi būti apsvarstytas Senate, o tada, jei bus patvirtintas, jis pateks ant JAV prezidento Donaldo Trampo darbo stalo pasirašyti. Jei bus įvestos, naujos sankcijos taps didžiausios pagal mastą ir kompleksiškumą nuo 2014-ųjų. Kremliuje pareiškė, kad "labai neigiamai" vertina įstatymo projektą, o ES jį pavadino "vienašaliais Vašingtono veiksmais".
"Principinga JAV Kongreso pozicija — tai stiprus signalas Rusijai, kad Kremliaus energetiniai projektai ir kišimasis į kitų šalių vidaus politiką nebus toleruojami", — cituoja Grybauskaitės pareiškimą Lietuvos žiniasklaida.
Savo poziciją šalies vadovė išreiškė Briuselio kritikos dėl JAV sankcijų Rusijai išplėtimo fone.
Europos Komisijos nuomone, šis amerikiečių žingsnis gali turėti neprognozuojamų pasekmių ekonomikai ir ypač Europos energetikos rinkai. Briuselis paragino Vašingtoną tęsti sankcijų koordinavimo praktiką, siekiant padidinti jų efektyvumą ir išvengti neigiamų pasekmių valstybėms — JAV partnerėms.
Kova už energetikos kontrolę Europoje
Naujas amerikiečių įstatymų projektas numato, kad JAV prezidentas gali taikyti sankcijas asmenims, kurie ketina investuoti į Rusijos eksporto vamzdynų statybą daugiau nei penkis milijonus dolerių per metus arba vieną milijoną dolerių vienu metu arba teikti projektams paslaugas, technologijas, teikti informacinę paramą.
Akivaizdu, kad sankcijomis JAV bando sumažinti Rusijos įtaką Europos dujų rinkoje, tam kad turėtų vietą nuosavos skalūnų žaliavos realizavimui ir maža to — nustatyti kursą maksimaliai kontroliuoti energijos tiekimą Europoje.
Tuo pačiu metu JAV tęsia jų nekontroliuojamų vamzdynų projektų, įgyvendinamų dalyvaujant Rusijai, sužlugdymo strategiją. Kalbama pirmiausia apie dujotiekio "Nord Stream — 2" statybą. Projektas "Nord Stream — 2" numato dviejų dujotiekio gijų, bendru pajėgumu 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybą. Naujas vamzdynas turi būti pastatytas šalia "Nord Stream".
Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Rumunijos ministrai pirmininkai ir Lietuvos prezidentė anksčiau parašė laišką Europos Komisijos pirmininkui, kur pasisakė prieš "Nord Stream — 2" įgyvendinimą. Pasak jų, projektas neša geopolitinio nestabilumo riziką.
Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis "Nord Stream — 2" sustiprins ES priklausomybę nuo "Gazprom", kuris jau tiekia Europai maždaug trečdalį visų dujų. Dujotiekis taip pat sumažins Ukrainos, kaip tranzito šalies, svarbą. Vizito į Ukrainą metu birželį Grybauskaitė pažadėjo blokuoti projektą.
Tačiau projekto "Nord Stream — 2" kūrėjai sako, kad jis leis sumažinti dujų kainą.
Balandžio pabaigoje, "Nord Stream 2 AG" ir Europos partneriai pasirašė sutartį dėl "Nord Stream — 2" finansavimo. "Gazprom" pažymėjo, kad "Nord Stream — 2" partneriai — "Shell", Austrijos "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — pateiks "Nord Stream 2 AG" kreditus su 6% metinių palūkanų iki 2019-ųjų. Be to, "Nord Stream — 2" finansavimą suteiks ir pats "Gazprom" tokiomis pačiomis sąlygomis.
Reaguojant į "Gazprom" susitarimą su Vakarų partneriais dėl šio dujotekio statybos projekto finansavimo schemos birželį pasekė JAV sankcijos.
ES protestas prieš šį amerikiečių žingsnį buvo gana galingas ir sunkus. Egzistuoja mitas, kad Europos šalys — ypač Vokietija — "šoka" tik taip, kaip amerikiečiai nori. Tačiau taip nėra. Ir to įrodymas yra atsakomoji Vokietijos ir Austrijos vyriausybės reakcija į bandymus faktiškai uždrausti "Nord Stream — 2" statybą.
Taigi, Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis ir Austrijos kancleris Kristianas Kernas bendrame pareiškime pabrėžė, kad nepritaria JAV sankcijų projektui Rusijos atžvilgiu, nes jis gali leisti įvesti sankcijas prieš Europos energetikos bendroves.
Pareiškime, Gabrielis ir Kernas pažymėjo, kad JAV sankcijų projektas nukreiptas siekiant išsaugoti darbo vietas amerikos energetikoje ir siekia užkirsti kelią Rusijos dujų tiekimui į Europą.
Pietiniame flange
Ne mažiau aktyviai JAV veikia ir pietiniame flange. Neseniai Stambule vyko eilinis Pasaulio naftos kongresas, kuriame JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pareiškė, kad Turkija yra labai svarbi JAV partnerė, kalbant apie pastangas užtikrinti energetinį saugumą.
"JAV laukia galimybė dalyvauti projektuose su Turkija, siekiant užtikrinti visuotinį energijos saugumą, tokius projektus, kaip "Pietų dujų koridoriaus" ir projektus iš Rytų į Viduržemio jūrą. Šie projektai nukreipti užtikrinti dujų tiekimo į Europą diversifikavimą", — sakė jis.
Šiame kontekste verta paminėti, kad Ankara yra pagrindinė Rusijos projekto "Turkish Stream" dalyvė. Tuo pačiu metu Turkija suaktyvino dalyvavimą konkurencijoje už Viduržemio jūros išteklius, kurie ES laikomi kaip esamos priklausomybės nuo Rusijos susilpinimas ir būdas išvengti galimo pririšimo prie JAV energetinių projektų.
Dabartinė padėtis pastaraisiais metais, atspindinti paaštrėjusią kovą dėl energijos tiekimo Europai, tiek šiauriniame, tiek pietiniame flanguose. Akivaizdu, kad ateityje ši konkurencija tik didės.
