VILNIUS, liepos 27 — Spuntik. Po to, kai Jungtinė Karalystė pradėjo išstojimo iš ES procedūrą, Lietuvos šansai pritraukti investuotojų susiję ne tik su šioje valstybėje esančiomis bendrovėmis, o ir su tais, kurie dėl Brexit keičia plėtros Europos Sąjungoje planus, praneša portalas investlithuania.com.
"Lietuva iš Brexit gali laimėti ne tik medžiodama Jungtinės Karalystės bendroves, bet ir išnaudodama kitą potencialą — tapti antro pasirinkimo šalimi. Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Izraelio bendrovės, planavusios atidaryti padalinius Jungtinėje Karalystėje, po britų sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos įšaldo ankstesnius planus ir dairosi kitų investicijų lokacijų. Lietuvos sėkmė būtų ne tik prisivilioti iš Jungtinės Karalystės išsikelti ketinančių bendrovių, bet ir dalį ieškančių alternatyvios lokacijos", — pažymėjo "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Katinas.
"Jau dabar turime keletą investuotojų, kurie įdarbina specialistus Lietuvoje, nors prieš britų referendumą planavo kurtis Londone", — pridūrė jis.
Apie planus kurtis Lietuvoje jau paskelbė kelios britų bendrovės: finansinių technologijų įmonės "Contis Group", "DeVere", "Revolut", o taip pat Plungėje gamyklą atidaryti planuojanti bendrovė "MJ Systems".
Kalbant apie Jungtinės Karalystės įmones, modernių finansinių technologijų bendrovių pritraukimas ir laikytinas perspektyviausiu sektoriumi Brexit kontekste. Siekiant pritraukti stambias gamyklas bei bankų ir draudimo bendrovių paslaugų centrus konkurencija gerokai didesnė.
"Didžiųjų bankų ir draudimo bendrovių judėjimas iš Jungtinės Karalystės į kitus ES finansinius centrus — Frankfurtą, Paryžių, Dubliną — jau yra faktas. Tokios organizacijos kaip "JP Morgan" ar "Deutsche Bank", siekia būti arčiau savo klientų, todėl privilioti jas į Vidurio ir Rytų Europos regioną yra gana sudėtinga ne tik Lietuvai. Tačiau dalis bendrovių, kurioms atstumas nuo klientų ne toks svarbus, ateis į šį regioną ir Lietuva konkuruoja dėl tokių investicinių projektų", — pasakė Katinas.
Tačiau gamybos įmonių migracijos tendencijos išlieka neaiškios: kol kas niekas neskuba bėgti iš Jungtinės Karalystės ir laukia, kokius susitarimus pavyks pasiekti derybose su ES. Visgi deryboms susiklosčius nepalankiai dalis gamybos įmonių greičiausia patrauktų į Vidurio ir Rytų Europos regioną ir Lietuva šioje konkurencinėje kovoje dalyvaus.
"Esame parengę Lietuvos vertės pasiūlymus automobilių pramonės, aviacijos inžinerijos ir gyvybės mokslų bendrovėms, finansų ir draudimo kompanijoms, galvojančioms apie paslaugų centrus ES, ir esame pasirengę konkuruoti su kitomis regiono valstybėmis. Tuo pačiu dalį resursų skiriame ir dėl Brexit investicinius planus keičiančių bendrovių medžioklei pasiūlant joms alternatyvą Jungtinei Karalystei", — pabrėžia Katinas.
Brexit
2016 metų birželį Didžiojoje Britanijoje įvyko referendumas, kuriame daugybė britų balsavo už išstojimą iš ES. Šių metų kovo pabaigoje ministrė pirmininkė Mei suaktyvino Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir pasirašė oficialų prašymą išstoti iš Bendrijos.
Daugiau apie tai, kas laukia lietuvių Didžiojoje Britanijoje po Brexit skaitykite čia >>
Kovo 29 dieną Didžioji Britanija oficialiai pradėjo pasitraukimo iš Europos Sąjungos procedūrą. Derybos su Europos Sąjunga dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES truks dvejus metus, tad Jungtinė Karalystė paliks Sąjungą 2019 metų pavasarį.
Beveik pusė prancūzų ir daugiau nei pusė Vokietijos (52%), Italijos (57%) ir Didžiosios Britanijos (64%) gyventojų mano, kad viena ar kelios šalys pasitrauks iš ES artimiausiais metais, rodo apklausos Sputnik.Nuomonės rezultatai.
